Vienkupris kupranugaris (Camelus dromedarius) yra kupranugarinių (Camelidae) šeimos porakanopis žinduolis. Lietuviškai dar vadinamas dromedaru. Ši rūšis buvo prijaukinta maždaug prieš 4000 metų Arabijos pusiasalyje, todėl šiandien laukinių populiacijų jų gimtosiose vietose nebėra. 

     Tai stambus žinduolis, kurio suaugusio gyvūno kūno svoris siekia nuo 300 iki 600 kg. Svarbiausias išorinis bruožas yra viena kupra ant nugaros, sudaryta iš riebalinio audinio ir jungiamojo audinio pluoštų. Gyvūnas turi ilgą, išlenktą kaklą ir palyginti mažą galvą su giliai skelta viršutine lūpa. Jų akis saugo ilgos, tankios blakstienos ir trys akių vokai, kurie neleidžia smėliui patekti į akis per audras. Šnervės yra siauros, plyšio formos, kurias gyvūnas gali visiškai užverti, kad apsisaugotų nuo skraidančių smėlio dulkių. Jų kūną dengia gauruotas kailis, kuris ant kupros, sprando ir gerklės yra ilgesnis, o likusiose vietose – trumpesnis. Kailio spalva dažniausiai būna įvairių rudos arba smėlio spalvos atspalvių, nors pasitaiko ir visiškai baltų ar juodų gyvūnų. Ant krūtinės, alkūnių, riešų ir kelių sąnarių yra stambios, kietos nuospaudos, ant kurių gyvūnas atsiremia guldamasis ant įkaitusio smėlio. Ilgos ir lieknos kojos baigiasi dviem pirštais, po kuriais esanti plati elastinga pagalvėlė neleidžia gyvūnui grimzti į smėlį. Šios rūšies viršutiniame žandikaulyje yra išlikę stiprūs priekiniai dantys, o krūminiai dantys pritaikyti smulkinti kietus ir dygliuotus augalus.

     Šie gyvūnai yra puikiai prisitaikę gyventi karštose smėlio ir akmens dykumose, pusdykumėse bei sausose savanose. Jie lengvai ištveria didesnį nei 40 °C karštį dieną ir staigų temperatūros nukritimą naktį. Jie yra žolėdžiai, prisitaikę ėsti dygliuotus dykumų augalus, sausus krūmus ir kietą žolę, kurios kiti gyvūnai negali suvirškinti. Gyvūnas gali išgyventi be vandens iki kelių savaičių, nes jo organizmas labai efektyviai sulaiko drėgmę (pvz., jie beveik neprakaituoja, o jų kūno temperatūra gali kisti priklausomai nuo aplinkos). Gavęs vandens, vienkupris kupranugaris per dešimt minučių gali išgerti daugiau nei 100 litrų. Priešingai nei manoma, jų kuproje yra ne vanduo, o sukaupti riebalai, kuriuos organizmas naudoja kaip energijos ir maisto atsargas badmečiu. Patelės nėštumas trunka apie 12–13 mėnesių, po kurio gimsta vienas jauniklis, gebantis vaikščioti jau pirmąją savo gyvenimo dieną.

      Vienkupris kupranugaris gamtoje kaip laukinė rūšis yra visiškai išnykęs jau maždaug 2000 metų. Šiandien visiškai laukinės (sulaukėjusios) šių gyvūnų populiacijos gyvena tik viename žemyne, o kitur jie išimtinai yra naminiai gyvūnai. Mokslininkai mano, kad prieš prijaukinimą laukiniai šios rūšies protėviai natūraliai gyveno Arabijos pusiasalio pietinėje dalyje. Kaip naminis gyvulys vienkupris kupranugaris yra plačiai paplitęs Šiaurės ir Rytų Afrikoje (nuo Senegalo ir Mauritanijos iki Somalio bei Kenijos), Artimuosiuose Rytuose, Arabijos pusiasalyje, Irane bei šiaurės vakarų Indijoje ir Pakistane (Taro dykumoje). Didžiausia šių naminių gyvūnų koncentracija pasaulyje yra Somalyje. Vienintelė vieta pasaulyje, kur vienkupriai kupranugariai gyvena laisvėje be žmogaus priežiūros, yra Centrinė ir Vakarų Australija. XIX amžiuje transportui įvežti gyvūnai paleisti į laisvę sėkmingai prisitaikė ir suformavo didžiules, savarankiškas bandas Australijos dykumose (pvz., Simpsono dykumoje).