Lagomerinis scinkas (Chalcides coeruleopunctatus) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, scinkinių (Scincidae) šeimos roplių rūšis. Tai Kanarų salų endemikas. Rūšis buvo aprašyta 1975 m. kaip porūšis Chalcides viridanus coeruleopunctatus, bet vėliau iškelta į atskirą rūšį Chalcides coeruleopunctatus.

     Šios rūšies suaugusių individų kūno ilgis paprastai neviršija 9–10 cm, o uodega yra maždaug tokio paties ilgio kaip ir liemuo. Nugaros ir šonų fone dominuoja tamsiai ruda, pilkšva arba vario spalva, gausiai nusėta ryškiais melsvais arba žalsvais taškeliais. Pilvinė kūno dalis dažniausiai yra tamsi, pilkai juodos arba visiškai juodos spalvos. Pagal identifikacinius raktus ši rūšis morfologiškai yra labai artima vakariniam kanariniam scinkui (Chalcides viridanus), tačiau skiriasi mažesniais linijiniais kūno matmenimis ir grakštesne sandara. Diagnostinis sistematinis požymis yra aplink kūno vidurį esančių žvynų eilių skaičius, kuris pas C. coeruleopunctatus dažniausiai yra mažesnis (svyruoja tarp 26 ir 30 žvynų eilių). Tuo tarpu C. viridanus pasižymi stambesniu, masyvesniu kūnu, o melsvi taškai ant jo nugaros yra retesni arba išsidėstę tik išilgai šoninių linijų. C. viridanus pilvas dažniausiai būna gelsvo arba žalsvo atspalvio, priešingai nei C. coeruleopunctatus, kurio pilvo pusė yra monochromatinė, tamsi. Galvos viršuje esančių skydelių proporcijos ir jų tarpusavio kontakto zonos taip pat tarnauja kaip patikimi taksonominiai rodikliai šių dviejų atskirai skirtingose salose išsivysčiusių rūšių atskyrimui. 

     La Gomeros saloje šie driežai aptinkami nuo pat vandenyno pakrantės iki aukščiausių kalnų viršūnių. El Hiero saloje jie taip pat sutinkami beveik visose ekosistemose, išskyrus tankius pušynus ir visiškai sausringas dykvietes. Rūšis teikia pirmenybę atviroms, saulėtoms vietovėms su krūmų augalija, uolėtiems šlaitams, sausiems tarpekliams ir vulkaninės lavos laukams. Jie dažnai įsikuria kultūriniame kraštovaizdyje – akmeninėse terasose, ganyklose, kaimo soduose ir netoli dirbamos žemės plotų, kur randa daug slėptuvių po akmenimis ar sausa mediena. Tai dieniniai driežai. Kadangi jie yra šaltakraujai gyvūnai, rytais ilgai šildosi saulėje ant akmenų ar uolų, kad pakeltų kūno temperatūrą ir taptų aktyvūs. Esant per dideliam karščiui, jie slepiasi po substratu ar akmenimis. Šie scinkai yra vabzdžiaėdžiai. Jų racioną daugiausia sudaro smulkūs bestuburiai: skruzdėlės, vabalai, vorai, žiogai, kiti smulkūs vabzdžiai bei jų lervos. Pajutę pavojų, jie žaibiškai neria į tankią augaliją arba pasislepia po akmenimis. Kaip ir daugelis kitų driežų, griebiami plėšrūno, jie numeta uodegą, kuri kurį laiką dar lankstosi ir nukreipia užpuoliko dėmesį. Vėliau uodega regeneruoja. Rūšis yra kiaušingyvavedė. Tai reiškia, kad kiaušiniai vystosi patelės kūne ir pasaulį išvysta jau visiškai išsivystę, savarankiški jaunikliai. Tokia strategija saugo embrionus nuo saloms būdingų staigių temperatūros ir drėgmės svyravimų. 

     Rūšis yra paplitusi tik dviejose Kanarų salose – La Gomeroje ir El Hiere.