Vakarinis kanarinis scinkas (Chalcides viridanus) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, scinkinių (Scincidae) šeimos roplių rūšis. Tai Kanarų salų endemikas. 

     Šis scinkas pasižymi itin pailgu, aptakiu ir cilindro formos kūnu. Jo maža, pleišto formos galva sklandžiai, be jokios aiškios ribos (kaklo) pereina tiesiai į kūną. Driežo galūnės yra proporcingai labai trumpas ir smulkios, turinčios po penkis pirštus. Dėl trumpų kojų gyvūnas žolėje ar smėlyje juda gyvatiškais kūno vingiais. Suaugęs scinkas paprastai siekia apie 15–20 cm ilgį. Ilga ir smailėjanti uodega sudaro maždaug pusę viso šio roplio ilgio. Visą kūną dengia lygūs, glotnūs ir itin stipriai blizgantys žvynai. Nugara dažniausiai būna tamsiai rudos, pilkšvos arba alyvų žalumo spalvos. Saulės šviesoje žvynai švyti ryškiu metaliniu, auksiniu arba žalsvu atspalviu. Šonai yra tamsesni už nugarą, o pilvas – anglies juodumo. 

     Gyvena sausringuose krūmynuose, miškų pakraščiuose, termofiliniuose miškuose ir vulkaninėse vietovėse. Rūšis puikiai toleruoja žmones, todėl dažnai sutinkama tradiciniuose žemės ūkio naudmenose, ganyklose, soduose, bananų plantacijose ir vynuogynuose. Jiems būtinas gausus substratas pasislėpti – sausų akmenų mūro sienos, akmenų krūvos, nukritę lapai, stori medžių kamštiniai sluoksniai ir šiukšlynai. Tai dieninis roplys, kuris didžiąją laiko dalį praleidžia slėptuvėse. Aktyviai šildosi saulėje ant akmenų, kad pakeltų kūno temperatūrą prieš medžioklę. Dėl cilindrinio kūno ir labai trumpų kojų, scinkas tankioje augalijoje ar substate juda gyvatiškais judesiais, tiesiog prispausdamas kojas prie kūno. Rūšis maitinasi įvairiais smulkiais bestuburiais (vabalais, vorais, kirmėlėmis, skruzdėlėmis). Taip pat ėda prinokusius nukritusius vaisius bei uogas. Šie scinkai yra gyvavedžiai. Patelė vasaros pabaigoje po maždaug 3 mėnesių nėštumo veda 2–5 gyvus, pilnai išsivysčiusius jauniklius, kurie iškart pradeda savarankišką gyvenimą. Pajutęs pavojų, scinkas žaibiškai neria po akmenimis arba į smėlį. Kaip ir kiti driežai, geba numesti uodegą, kuri vėliau atauga, nors būna trumpesnė ir tamsesnė. 

     Šie scinkai yra paplitę trijose pagrindinėse Kanarų salose - Tenerifėje, La Gomeroje ir El Hierro. Rūšis taip pat užfiksuota mažose uolose šalia Tenerifės krantų, pavyzdžiui, Roque de Garachico ir Roque de Anaga.