Jūrinis kirlikas (Charadrius hiaticula) yra sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukštis. 

     Labai panašus į upinį kirliką, nuo kurio skiriasi oranžinėmis kojomis ir snapo pamatine dalimi, kuri oranžinė, o galas juodas. Be to yra didesni. Kūno ilgis 17–20 cm, išskleistų sparnų ilgis siekia 35–41 cm arba iki 48–57 cm (priklausomai nuo matavimo šaltinio ir individo). Svoris svyruoja tarp 40–80 g. Kūno viršutinė dalis pilkai ruda (smėlio spalvos), kas suteikia puikią maskuotę akmenuotose pakrantėse. Apatinė dalis - balta. Ryškiausias bruožas – viena plati, vientisa juoda juosta ant baltos krūtinės. Turi juodą „kaukę“ aplink akis, baltą kaktą ir rudą viršugalvį. Snapas trumpas, tvirtas, ryškiai oranžinis su juodu galiuku (žiemą spalva nublanksta). Kojos ryškiai oranžinės spalvos. Tik du išoriniai pirštai yra šiek tiek sujungti plėvele. Skrydyje matoma ryški, plati balta juosta, besitęsianti per visą sparną. Lytys išoriškai labai panašios, tačiau patelių juoda kaukė ir krūtinės juosta kartais gali būti kiek blankesnės ar rusvesnės. Jaunikliai neturi ryškių juodų dėmių ant galvos ir krūtinės; jų krūtinės juosta dažnai būna nepilna ar rudos spalvos, o kojos – gelsvai pilkos.

     Šis paukštis renkasi atviras, mažai augalija apaugusias vietas. Tai yra smėlėti paplūdimiai ir kopagūbriai (Lietuvoje tai pagrindinė perėjimo vieta), smėlėtos ar žvirgždingos salos didžiosiose upėse, žvyro karjerai, nuleisti tvenkiniai. Arktyje jie peri tundroje, uolėtose ar akmenuotose vietovėse. Monogamas. Lizdas – paprasta duobutė smėlyje ar žvyre, dažnai išklota smulkiais akmenukais ar kriauklių šukėmis, kurios padeda užmaskuoti kiaušinius. Dėtyje paprastai būna 4 kiaušiniai, kuriuos peri abu tėvai apie 23–27 dienas. Pajutę pavojų prie lizdo, suaugėliai dažnai vaidina, kad yra sužeisti, taip bandydami nuvilioti plėšrūną tolyn nuo dėties ar jauniklių. Minta smulkiais bestuburiais – vabzdžiais, jų lervomis, kirmėlėmis, smulkiais vėžiagyviais ir moliuskais. Maistą renka bėgdamas trumpais atstumais ir staigiai sustodamas. 

     Ši rūšis peri nuo Arkties vandenyno pakrančių Eurazijoje iki Grenlandijos, Islandijos ir šiaurės rytų Kanados. Taip pat peri vakarų Europoje (iki Prancūzijos pakrančių) ir aplink Baltijos jūrą. Tai tolimasis migrantas. Dauguma populiacijų migruoja į pietus ir žiemoja vakarų bei pietų Europos, Afrikos (iki pat PAR) ir pietvakarių Azijos pakrantėse. Į Lietuvą parskrenda kovo–balandžio mėnesiais, o rudenį išskrenda žiemoti į Vakarų Europą ar Afriką. Lietuvoje peri vos 20–40 porų, todėl jų ramybė perėjimo laikotarpiu (nuo balandžio iki liepos) yra itin svarbi rūšies išlikimui.