Europinė žaliukė (Chloris chloris) yra kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis. 

     Vidutinio dydžio (panašaus į žvirblį), apie 14–16 cm ilgio. Kūnas kresnas, krūtinė plati. Snapas yra stambus, kūgiškas ir labai stiprus, mėsos spalvos ar pilkšvas. Tokia forma leidžia lengvai sutraiškyti kietas sėklas ir grūdus. Sparnai vidutinio ilgio, uodega trumpoka su ryškia iškarpa centre. Abiejų kraštuose matomos ryškiai geltonos juostelės, kurios geriausiai pastebimos paukščiui skrendant. Patino viršutinė kūno pusė gelsvai žalia, apatinė geltona, žalio atspalvio. Patelė panaši į patiną, bet blankesnių, rusvai gelsvų spalvų. Kojos stiprios, rausvai rudos spalvos, pritaikytos tiek tupėti šakose, tiek judėti žeme ieškant nukritusių sėklų. 

     Gyvena miškų pakraščiuose, gyvatvorėse, soduose, parkuose, kapinėse, sodybose ir kituose želdynuose kur yra eglių, kėnių, tujų ar pocūgių. Gyvena būreliais po 2-3 poras, o vasaros pabaigoje ir rudenį telkiasi į didesnius būrius, laikosi linų, javų laukuose, prie sodybų. Lizdą krauna krūmuose, iki 3 m aukštyje. Deda 5-6 melsvai baltus su rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri 13-14 dienų. Išaugina dvi vadas. Jaunikliai lizde išbūna apie 14 dienų. Žaliukė maitinasi įvairių augalų pumpurais, lapeliais, sėklomis. Taip pat lesa vabzdžius bei jų lervas.

     Aaptinkama didžiojoje dalyje Europos, Šiaurės Afrikos ir Pietvakarių Azijos. Tai sėslus paukštis, tačiau šiaurinių regionų populiacijos žiemą traukia į pietus. Naturaliai gyvena nuo Atlanto vandenyno pakrančių rytuose iki Vakarų Sibiro, šiaurėje pasiekia Skandinaviją, o pietuose – Magrebą (Šiaurės Afriką) ir Egiptą. Žmonių dėka žaliukės paplito ir kituose žemynuose: Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Urugvajuje bei Argentinoje. Lietuvoje žaliukė yra labai dažna ir paplitusi visoje šalyje. Didžioji dalis paukščių čia gyvena ištisus metus.