Juodasis gandras (Ciconia nigra) yra gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būrio, gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukščių rūšis.

     Tai stambus paukštis, kurio kūno ilgis siekia 95–100 cm. Suaugęs individas sveria apie 3 kg. Išskleistų sparnų plotis svyruoja nuo 144 cm iki 155 cm, nors kai kurie šaltiniai nurodo iki 200 cm siekiantį plotį. Patinai ir patelės išvaizda beveik nesiskiria, tačiau patinai vidutiniškai yra šiek tiek stambesni. Suaugėlių beveik visas kūnas padengtas juodomis plunksnomis, kurios saulėje turi ryškų žalsvą, violetinį ar purpurinį metalo blizgesį. Tik krūtinė, pilvas ir pauodegis yra balto spalvos. Jauniklių plunksnos blankios, tamsiai ruda spalva pakeičia suaugusiųjų juodą spalvą, o metalo blizgesio beveik nėra. Suaugėliai turi ilgą, smailų ir tiesų snapą bei ilgas kojas, kurios yra ryškiai raudonos spalvos. Veisimosi sezono metu ši spalva tampa dar intensyvesnė, o žiemą gali kiek papilkėti ar paruduoti. Jauniklių snapas ir kojos pradžioje yra pilkšvai žalsvos ar rusvos spalvos. Suaugusių paukščių akių rainelė tamsiai ruda, o aplink akis matomas neplunksnuotos raudonos odos plotelis. Skrenda ištiesęs kaklą ir kojas (kaip ir baltasis gandras), tačiau jo sparnų mostai lėtesni ir gilesni. 

     Juodasis gandras yra tipiškas miško paukštis, kuriam būtina ramybė ir specifinės aplinkos sąlygos. Lizdavietėms renkasi didelius miškų masyvus ir senus medynus (vidutinis amžius apie 80 metų). Lietuvoje lizdus dažniausiai krauna senuose ąžuoluose (apie ąžuoluose perėjimui svarbias stambias šakas), rečiau eglėse, beržuose ar juodalksniuose, 12–15 metrų aukštyje. Svarbiausia, kad netoli (paprastai iki 5–10 km spinduliu nuo lizdo) būtų vandens telkiniai: upeliai, miško balos, melioracijos grioviai ar drėgnos pievos. Rūšis labai jautri trikdymui – viena pora paprastai užima apie 2000–2500 hektarų miško plotą ir vengia žmogaus kaimynystės. Monogamai. Į Lietuvą jie grįžta kovo pabaigoje–balandžio pradžioje. Susiporuoja visam gyvenimui. Peri vieną kartą per metus, deda iki 5 kiaušinių, kuriuos apie 30–35 dienas pakaitomis šildo abu tėvai. Jaunikliai lizde išbūna 60-71 dieną kol išmoksta skraidyti. Lizdą palieka liepos mėnesį. Juodieji gandrai yra plėšrūnai, kurių racione dominuoja žuvys (sudaro iki 90% raciono kai kuriuose regionuose), varliagyviai, vabzdžių lervos, smulkūs žinduoliai ir paukščių jaunikliai. Maisto ieško braidydami sekliuose vandenyse. 

     Paplitimo arealas driekiasi nuo Pirėnų pusiasalio vakaruose iki Ramiojo vandenyno rytuose. Šiaurinė paplitimo riba eina per Baltijos jūrą, Suomijos įlanką ir toliau link Jenisiejaus vidurupio Sibire. Pietinė riba siekia Balkanus, Turkmėniją ir Kiniją. Nedidelė sėsli populiacija gyvena Pietų Afrikoje (Zimbabvėje, Namibijoje, PAR). Tolimieji migrantai, Europos paukščiai rugpjūtį–rugsėjį išskrendantys žiemoti į Afriką į pietus nuo Sacharos, o Azijos populiacijos – į Indiją ir pietryčių Kiniją. Lietuvoje reta rūšis, nuo 1976 metų įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.