Mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina) yra vanaginių (Accipitridae) šeimos plėšrusis paukštis. Rėksniais pavadinti dėl gana triukšmingo gyvenimo būdo. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Ši erelių rūšis nėra labai baikšti, todėl labiausiai nukentėjo nuo medžiotojų.

     Kūno ilgis 55–67 cm. Sparnų plotis 143–168 cm. Patinai sveria apie 1,0–1,4 kg, patelės yra stambesnės – 1,3–2,2 kg. Suaugę paukščiai yra pieniško šokolado rudumo. Galva ir sparnų dengiamosios plunksnos paprastai yra šviesesnės, o plasnojamosios plunksnos – tamsios, todėl paukštis atrodo kontrastingas. Lyginant su kitais ereliais, jo galva ir snapas atrodo santykinai maži. Vaškinė (odinis plotas prie snapo pagrindo) ir kojos yra geltonos spalvos. Kojos plunksnuotos iki pat pirštų. Suaugusių paukščių akių rainelė yra gelsvai ruda. Skrydyje matomos ilgos, plačios, stačiakampio formos sparnų galūnės su aiškiai išreikštais „pirštais“. Uodega vidutinio ilgio, apvalėjanti. Sklęsdamas paukštis sparnų galus laiko šiek tiek nuleistus žemyn. Dažnai matoma balta „V“ formos dėmė viršutinėje uodegos dalyje. Jaunikliai paprastai yra tamsesni už suaugusius, jų rainelės rudos. Būdingas bruožas – ant sparnų esančios ryškios baltos dėmės ir kreminės spalvos dėmė ant sprando. 

     Gyvena drėgnuose mišriuose miškuose. Lizdus krauna lapuočių arba mišriuose miškuose, dažnai netoli pamiškių. Mėgsta brandžius medynus, kur yra stambių medžių (ąžuolų, juodalksnių, eglių). Medžioja atvirose vietose – šlapiose pievose, natūraliose ganyklose, upių slėniuose ir dirvonuose. Vengia didelių monokultūrinių laukų, nes ten mažiau grobio.Vandens telkiniai: Pastebėta, kad jie mieliau renkasi vietas šalia nedidelių vandens telkinių ar pelkaičių, kur gausu varliagyvių. Monogamas, grįžtantis į tas pačias teritorijas daugelį metų. Deda 1–2 kiaušinius (rečiau 3). Stipresnis jauniklis nužudo silpnesnį, todėl užauga beveik visada tik vienas jauniklis. Jaunikliai mokytis skraidyti pradeda liepos pabaigoje. Lizdą suaugę paukščiai puošia šviežiomis žaliomis šakelėmis. Minta smulkiais žinduoliais (ypač pelėnais) ir varliagyviais (varlėmis). Taip pat gaudo roplius (driežus, gyvates), stambius vabzdžius ir kartais smulkius paukščius. Medžioklei naudoja tris strategijas: tyko pasilipęs ant medžio ar šieno stirtos, sklando žemai virš žemės arba tiesiog vaikšto pievoje pėsčiomis gaudydamas varles bei vabzdžius. 

     Paplitęs Vidurio ir Rytų Europoje – nuo Vokietijos vakaruose iki Vakarų Rusijos rytuose, bei nuo Estijos šiaurėje iki Graikijos ir Turkijos pietuose. Nedidelės izoliuotos populiacijos peri Kaukaze ir Anatolijoje. Tai tolimas migrantas, žiemas leidžiantis Subsaharinėje Afrikoje, pagrindinės teritorijos driekiasi nuo Sudano iki Pietų Afrikos Respublikos, įskaitant Zambiją, Botsvaną ir Namibiją. Migruoja siauru koridoriumi per Bosforo sąsiaurį, Izraelį ir Sueco sąsmauką, vengdamas skristi virš atviros jūros. Aptinkamas visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Kuršių neriją.