Eurazinė kuosa (Coloeus monedula) yra varninių (Corvidae) šeimos paukštis. Tai vienas mažiausių varninių šeimos paukščių.

     Išsiskiria kompaktišku kūnu ir specifine spalvine gama, kuri leidžia ją lengvai atpažinti tarp kitų varninių paukščių. Tai nedidelis paukštis, mažesnis už miesto balandį, maždaug 34–39 cm ilgio. Išskleistų sparnų ilgis siekia 67–74 cm, o svoris svyruoja nuo 220 iki 270 gramų. Dominuoja juoda ir pilka spalvos. Viršugalvis, sparnai ir uodega yra blizgantys, juodi (kartais su melsvu ar purpuriniu atspalviu). Skruostai, sprandas ir kaklo šonai yra šviesiai pilki, sudarantys ryškų kontrastą su juoda „kepure“. Suaugusių paukščių akių rainelė yra sidabriškai balta arba šviesiai pilka. Jauniklių akys būna melsvos, vėliau paruduoja ir tik po metų tampa šviesios. Snapas trumpas, stiprus ir storas. Pamatinė jo dalis (apie trečdalį ilgio) yra padengta šereliais (modifikuotomis plunksnomis). Kojos juodos, tvirtos, pritaikytos tiek vaikščioti žeme, tiek kabintis už stačių paviršių (pvz., pastatų atbrailų). Išoriškai patinai ir patelės atrodo beveik identiškai. Patinai gali būti nežymiai stambesni. 

     Gyvena nedidelėmis ir didesnėmis kolonijomis miestuose, gyvenvietėse, miškų pakraščiuose, parkuose, soduose, senose sodybose. Labai vikri ir triukšminga. Rudenį ir žiemą didžiuliai kuosų būriai nakvoja didelių miestų ir gyvenviečių želdiniuose. Lizdus krauna uoksuose, pastogėse, palėpėse, bokštuose, ventiliacijos angose. Lizdus krauti pradeda kovo pabaigoje. Dažniausiai peri kolonijomis. Deda 4-7 smailiais galais, žalsvos arba melsvos spalvos su rusvomis dėmelėmis kiaušinius. Tik patelė peri 17–23 dienų, o perinčią patelę maitina patinas. Išsiritusius jauniklius maitina abu porelės nariai. Susmulkintą ir seilėmis suvilgytą maistą atneša žiočių maiše. Visalesės. Per veisimosi sezoną daugiausia minta iki 18 cm ilgio įvairiais bestuburiais, taip pat pagauna nedidelių pelinių graužikų, šikšnosparnių, pasmaguriauja paukščių kiaušiniais. Ne veisimosi metu minta grūdais, gilėmis, padaro žalos sodams, išlesa daug ankstyvųjų veislių obuolių, kriaušių. Žiemą lankosi sąvartynuose. 

     Paplitimo arealas apima didžiąją dalį Palearkties regiono – nuo Šiaurės Afrikos pakrančių iki Rytų Sibiro. Sutinkamos beveik visoje Europoje, išskyrus pačią subarktinę šiaurę (šiaurinę Skandinaviją, Islandiją). Arealas tęsiasi per Turkiją, Kaukazą, Vidurinę Aziją iki Baikalo ežero ir vakarų Kinijos (Sindziango provincijos). Gyvena šiauriniame Maroke ir Alžyre.