Paprastasis keršulis (Columba palumbus) yra karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis. Tai didžiausias visoje Europoje paplitęs karvelinių šeimos paukštis.

     Kūno ilgis siekia apie 38–44,5 cm. Išskleistų sparnų plotis siekia 75–80 cm. Vidutiniškai paukštis sveria nuo 450 iki 550 g (kai kurie individai gali siekti ir daugiau). Vyrauja melsvai pilka spalva. Galva ir kaklas yra melsvi, o nugara turi rusvą atspalvį. Krūtinė violetiškai rausva, kuri pilvo srityje pamažu pereina į šviesiai pilką ar kreminę spalvą. Suaugę paukščiai abiejuose kaklo šonuose turi po ryškią baltą dėmę, šalia kurios matomas žalsvas ir violetinis metalo blizgesys. Skrendant matomos plačios baltos juostos (dėmės) ant priekinio sparno krašto. Tai pagrindinis morfologinis skirtumas nuo ulduko ar naminio karvelio. Uodega gana ilga, pilka, su plačia juoda juosta gale. Snapas geltonas su raudonu pagrindu; jo viršūnė šviesesnė, o vaškine (viršsnapio pamatas) yra balta. Akies rainelė yra šviesiai gelsva arba balta (jaunų paukščių – pilkšva). Kojos violetiškai raudonos. Jauni paukščiai (iki pirmojo šėrimosi) neturi baltų dėmių ant kaklo, jų spalvos yra blyškesnės, o rainelė tamsi. 

     Keršulis yra plastiška rūšis, sėkmingai prisitaikiusi prie įvairių aplinkos sąlygų. Nors istoriškai tai buvo miškų paukštis, pastaraisiais dešimtmečiais jis tapo dažnu miestų gyventoju. Peri įvairaus tipo miškuose, tačiau labiausiai mėgsta pamiškes, nedidelius lauko gojelius, upių slėnių želdinius bei sodus. Lietuvoje ir Europoje vis dažniau sutinkamas miestų parkuose, kapinėse, skveruose ir netgi kiemuose su pavieniais aukštais medžiais. Dalis populiacijos migruoja į Ispaniją ir Portugaliją, tačiau šiltėjant žiemoms vis daugiau individų pasilieka žiemoti, telkdamiesi prie neužšąlančių vandens telkinių ar gyvenviečių. Lizdas kraunamas aukštai medžiuose. Tai paprasta, puri platforma iš sausų šakelių, per kurią dažnai net matosi kiaušiniai. Dažniausiai padeda 2 baltus kiaušinius. Per metus gali išauginti 2–3 vadas. Kaip ir kiti karveliniai, jauniklius pirmomis dienomis maitina specialia maistinga išskyra iš gūžio – „paukščių pienu“. Beveik išimtinai augalesis. Minta javų grūdais, sėklomis, uogomis, ąžuolo gilėmis, medžių pumpurais ir jaunais lapeliais. Maitinasi dažniausiai atvirose vietose – laukuose ar vejose. Po veisimosi sezono, rudenį ir žiemą, keršuliai buriasi į didelius, kartais tūkstantinius pulkus. Keršulis yra medžiojamas paukštis, tačiau dėl savo atsargumo ir geros regos (ypač miško populiacijose) jis išlieka viena gausiausių karvelinių rūšių.

     Arealas apima didžiąją dalį Vakarų Palearktikos.  Europoje gyvena nuo Skandinavijos šiaurėje iki Viduržemio jūros regiono pietuose. Paplitęs Vakarų Sibire, Vidurinėje Azijoje, pasiekia Kazachstaną, Himalajų priekalnes bei Nepalą (žiemojimo metu). Sutinkamas šiaurės vakarų Afrikoje (nuo Maroko iki Tuniso). Gyvena Azoruose (vietinis porūšis), o Madeiroje gyvenęs porūšis laikomas išnykusiu. Lietuvoje keršulis yra dažnas paukštis.