Pelkinis smailiagalvis (Conocephalus dorsalis) yra smailiagalvinių (Conocephalidae) šeimos vabzdys.

     Tai nedideli žiogai. Patinėliai užauga iki 11–15 mm, patelės – iki 12–18 mm (neskaičiuojant kiaušdėties). Dominuoja šviesiai žalia spalva, tačiau viršugalviu, priešnugare ir pilvelio viršumi driekiasi ryški ruda juosta.
Galva, kaip ir sufleruoja pavadinimas, yra kūgio formos, „smaili“. Akys palyginti didelės, o antenos yra labai ilgos – dažnai 2–3 kartus ilgesnės už patį kūną. Dažniausiai ši rūšis yra trumpasparnė (brachipterinė). Sparnai siekia tik pilvelio vidurį ir nėra tinkami skraidyti. Labai retais atvejais pasitaiko ilgasparnių individų (makropterinė forma), kurie gali skristi. Patelių kiaušdėtis yra gana trumpas (apie 8–10 mm), beveik tiesus arba tik labai nežymiai išlenktas į viršų. Tai svarbus požymis norint atskirti nuo Conocephalus fuscus, kurios kiaušdėtis yra ilga ir tiesi. Patinėlių pilvelio gale esantys priedai (cerkai) turi dantuką, esantį arčiau pamato, o tai padeda specialistams tiksliai nustatyti rūšį. 

     Gyvena drėgnose vietose: pelkėse, drėgnose pievose, pakrančių nendrynuose ir aukštoje žolėje. Patinėliai skleidžia aukšto dažnio čirškimą, kuris primena nepertraukiamą „zizimą“. Patelės kiaušinius deda į augalų stiebus. Ši rūšis yra visaėdė, nimfos daugiau augalėdės. 

     Rūšis aptinkama visoje Europoje ir šiaurės vakarų Azijoje (iki vakarų Sibiro). Europoje dažniausia centrinėje dalyje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje bei pietinėje Skandinavijoje. Pietuose arealas siekia Bulgariją, Italiją ir vietomis Ispaniją. Lietuvoje šis žiogas aptinkamas nedažnai.