Paprastasis kranklys (Corvus corax) yra didžiausias žvirblinių būrio (Passeriformes), varninių (Corvidae) šeimos paukštis, pasižymintis neįtikėtinu intelektu ir ištisai juodu, melsvo atspalvio plunksnos sluoksniu. 

     Kranklys yra stambus, masyvaus sudėjimo paukštis, savo dydžiu prilygstantis paprastajam suopiui. Kūno ilgis 54–69 cm, išskleistų sparnų plotis 115–150 cm. Svoris paprastai svyruoja nuo 0,7 iki 1,6 kg. Patinai dažnai yra šiek tiek stambesni už pateles. Visas kūnas padengtas juodomis plunksnomis, kurios saulėje įgauna ryškų metalo blizgesį – melsvą, purpurinį ar net žalsvą atspalvį. Snapas labai stiprus, masyvus, juodos spalvos ir šiek tiek lenktas į apačią. Viršutinė snapo dalis ties pamatu apaugusi tankiais šereliais. Kranklys turi specifines „barzdos“ plunksnas, kurios yra pailgos ir smailėjančios. Paukščiui susijaudinus ar bendraujant, jos pašiaušiamos. Skrendant uodega yra pleišto ar deimanto formos (vidurinės plunksnos ilgesnės už kraštines), o tai padeda jį lengvai atskirti nuo varnos, kurios uodega yra vėduoklės formos. Sparnai ilgi ir palyginti siauri, su ryškiai matomais „pirštais“ galuose. Tai leidžia krankliui puikiai sklandyti ir atlikti akrobatinius triukus ore. Suaugę paukščiai turi tamsiai rudas akis, o jauniklių akys iš pradžių būna melsvai pilkos. Jaunų paukščių plunksnos yra ne tokios blizgios, atrodo pilkšvesnės ar rusvesnės. 

     Gyvena pačiose įvairiausiose gamtinėse sąlygose – dykumose, kalnuose, miškingose vietovėse ir pačiose atšiauriausiose Arkties vandenyno salose. Dažniausiai renkasi didelius miškų masyvus, ypač brandžius pušynus, kuriuose aukštai medžių viršūnėse krauna lizdus. Taip pat mėgstama buveinė yra kalnuotos vietovės ir pakrančių uolos, kur lizdus suka ant atbrailų. Vengia tik tankių tropinių miškų ir labai intensyviai apgyvendintų didmiesčių centrų. Maitintis mėgsta laukuose, pievose ar pamiškėse, kur lengviau randa maitos. Pastaruoju metu krankliai vis dažniau aptinkami atvirose vietovėse, kur lizdus suka ne tik medžiuose, bet ir aukštos įtampos elektros stulpų konstrukcijose. Monogamai. Jauni paprastieji krankliai poruotis pradeda 2-4 gyvenimo metais. Anksti pavasarį deda dažniausiai 3-7 žalsvus, išmargintus rusvais bei juosvais taškais, dėmelėmis ir brūkšneliais kiaušinius. Peri patelė 20-23 dienų. Kartais ją pavaduoja patinas. Po 40-43 dienų jaunikliai palieka lizdą. Minta gyvūninės kilmės maistu: dvėseliena, neretai gaudo įvairius paukščius ir smulkius žinduolius, varliagyvius, roplius. Lesa kitų paukščių kiaušinių dėtis ir lizduose esančius paukščių, įskaitant gervių, naminių paukščių jauniklius. Taip pat lesa nariuotakojus. Neatsisako ir augalinio maisto - įvairių grūdų, vaisių, uogų. Žiemą būriais lankosi šiukšlynuose. 

     Krankliai yra sėslūs paukščiai, sutinkami įvairiuose žemynuose. Šiaurės Amerikoje nuo Aliaskos ir Kanados iki pat Centrinės Amerikos (Nikaragvos). Europoje paplitęs nuo Islandijos ir Skandinavijos šiaurėje iki Viduržemio jūros regiono pietuose. Azijoje aptinkami nuo Sibiro iki Himalajų kalnų ir Japonijos. Šiaurės Afrikoje gyvena Maroke, Alžyre ir Tunise.