Pilkoji varna (Corvus cornix) yra varninių (Corvidae) šeimos rūšis. Ilgą laiką ji buvo laikoma juodosios varnos (Corvus corone) porūšiu (Corvus corone cornix), tačiau dabar dažniausiai klasifikuojama kaip atskira rūšis.

     Kūnas (nugara ir pilvas) yra pelenų pilkumo spalvos. Galva, gerklė („seilinukas“), sparnai ir uodega yra sodriai juodi, dažnai turintys melsvą ar purpurinį blizgesį. Snapas juodas, stiprus, stambus ir gale šiek tiek lenktas žemyn. Pamatas apaugęs šereliais, dengiančiais šnerves. Tai vidutinio dydžio paukštis. Kūno ilgis siekia 44–52 cm, o išskleistų sparnų plotis – apie 84–100 cm. Svoris svyruoja nuo 350 iki 600 gramų. Kojos juodos, stiprios, su aštriais nagais, pritaikytos tiek vaikščioti žeme, tiek tvirtai laikytis ant šakų. Išoriškai patinai ir patelės beveik nesiskiria, nors patinai vidutiniškai yra šiek tiek stambesni. Jauniklių pilka spalva būna ne tokia ryški (labiau rusva ar matinė), o akys pradžioje gali būti melsvos, vėliau paruduoja.

     Yra itin plastiška rūšis, todėl jos gyvenamosios vietos yra labai įvairios. Tai laukai, ganyklos ir pievos su nedidelėmis giraitėmis, pamiškėmis ar pavieniais medžiais. Tai viena palankiausių terpių maistui rasti. Taip pat gausiai gyvena miestų parkuose, skveruose, soduose, kapinėse ir net pramoniniuose rajonuose. Čia varnos puikiai prisitaikė maitintis atliekomis. Vandens telkinių pakrantėse jos randa dvėsenos, moliuskų ar kitų vandens gyvūnų. Jos vengia gilių, tankių miškų masyvų, pirmenybę teikdamos pamiškėms, kirtavietėms ar retmiškiams, iš kurių lengva išskristi į atviras erdves. Lizdą suka aukštai medyje, 5–25 m aukštyje. Kovo-balandžio mėnesiais deda 2–6 kiaušinius, kurie žalsvai melsvi, išmarginti juosvais ar rusvais taškeliais, dėmelėmis, brūkšneliais. Peri tik patelė 17–21 dieną. Jaunikliai lizdą palieka po 31–32 d., dažnai dar silpnai skraidydami. Minta įvairiu maistu – bet daugiausia įvairiais vabzdžiais, peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais, paukščių jaunikliais, o žiemą lesa įvairias maisto atliekas, dvėselieną. 

     Plačiai paplitusi Vidurio, šiaurės, rytų Europoje, Škotijoje, Airijoje, Apeninų ir Balkanų pusiasaliuose, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Artimųjų Rytų šiaurinėje dalyje, Vidurinės Azijos vakarinėje dalyje, Vakarų Sibire, Egipte apie Nilo deltą. Lietuvoje tai yra labai dažnas, visus metus sutinkamas paukštis.