Indinė varna (Corvus splendens) yra Azijos kraštų paukštis, priklausantis varninių (Corvidae) šeimai. Tai itin socialūs, triukšmingi ir protingi paukščiai. Garsėja smalsumu ir gebėjimu greitai mokytis. Jos gali naudoti įrankius (pavyzdžiui, lankstyti vielas maistui pasiekti) ir puikiai atpažįsta grėsmes.

     Tai vidutinio dydžio varna, kurios kūno ilgis siekia 40–43 cm. Ji yra didesnė už kuosą, bet mažesnė ir grakštesnė už juodąją ar pilkąją varnas. Suaugęs paukštis sveria apie 245–371 g. Paukštis atrodo lieknas, turi palyginti ilgas kojas ir ilgą uodegą. Indinės varnos apdarui būdingas dviejų tonų derinys. Kaktos sritis, viršugalvis, gerklė ir krūtinės viršutinė dalis yra sodriai juodos spalvos su stipriu metalo blizgesiu. Sparnai, uodega ir nugara taip pat yra blizgios juodos spalvos. Sprandas, kaklo šonai ir apatinė krūtinės dalis yra šviesesni – nuo dūminės pilkos iki pilkai rudos spalvos. Šis pilkumas sudaro ryškų kontrastą su juoda galva ir kūnu. Priklausomai nuo porūšio, pilkosios dalies atspalvis gali skirtis: porūšis C. s. zugmayeri yra šviesiausias (beveik baltai pilkas sprandas), o C. s. insolens – tamsiausias, turintis mažiausią kontrastą tarp pilkų ir juodų dalių. Snapas palyginti didelis, ilgas, tvirtas ir šiek tiek lenktas. Snapas ir burnos ertmė yra juodos spalvos. Akių rainelė tamsiai ruda arba beveik juoda. Kojos stiprios, juodos spalvos. Patinai ir patelės išoriškai atrodo beveik vienodai, nors patinai gali būti šiek tiek stambesni. Jaunikliai panašūs į suaugusius, tačiau jų plunksnos yra blausesnės, o juodosios dalys neturi tokio ryškaus metalo blizgesio. 

     Indinės varnos beveik niekada nesutinkamos toli nuo žmonių gyvenviečių. Jos puikiai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Klesti didmiesčiuose, kaimuose, uostuose ir priemiesčiuose. Dažniausiai laikosi netoli maisto šaltinių – turgaviečių, šiukšlynų, skerdyklų ir pakrančių žvejybos rajonų. Joms reikia medžių nakvynei ir lizdams sukti, todėl jos aptinkamos soduose, parkuose, pakrančių mangrovėse ar plantacijose. Jos yra sėslios ir gyvena grupėmis. Nakvynei renkasi milžiniškus bendrus būrius (kartais tūkstančius individų) gerai apšviestose vietose, pavyzdžiui, aukštuose medžiuose tarp miesto pastatų. Lizdus suka iš šakelių, tačiau dažnai įpina ir žmogaus pagamintų daiktų, pavyzdžiui, vielų ar audinių skiautelių. Lizdus krauna aukštai medžiuose, ant pastatų atbrailų ar elektros stulpų. Jos yra visaėdės maitėdos. Maitinasi tiek maisto atliekomis, tiek grūdais, vaisiais, smulkiais ropliais ar kitų paukščių kiaušiniais. Dažnai maistą slepia (kaupia atsargas) vėlesniam laikui. 

     Natūraliai gyvena Pietų Azijoje (Indijoje, Pakistane, Šri Lankoje), tačiau dėl laivybos paplito po visą pasaulį – nuo Vidurio Rytų iki Afrikos ir net kai kurių Europos uostų. Daugelyje šalių už savo natūralaus arealo ribų (pavyzdžiui, Mauricijuje) jos laikomos pavojinga invazine rūšimi, nes išstumia vietines paukščių rūšis ir kenkia žemės ūkiui.