Ceiloninė kufija (Craspedocephalus trigonocephalus) yra yra nuodinga anginių (Viperidae) šeimos, endeminė Šri Lankos gyvatė. 

     Ši rūšis pasižymi itin ryškiu lytiniu dimorfizmu. Patelės yra kur kas stambesnės, masyvesnio kūno, užauga vidutiniškai iki 75–100 cm, tačiau didžiausios gali siekti net 130 cm ilgį. Patinai yra kur kas mažesni, lieknesni ir grakštesni, jų maksimalus ilgis tesiekia 60–75 cm. Jaunikliai tik gimę būna 20–25 cm ilgio. Kūnas cilindrinis, pereinantis į trumpą, raumeningą ir kabią uodegą, kuri veikia kaip penktoji galūnė, leidžianti gyvatei tvirtai laikytis už šakų. Galva yra plokščia, labai didelė, trikampio formos. Užpakalinė galvos dalis yra plati dėl ten esančių stambių nuodų liaukų. Kaklas itin siauras ir aiškiai atskirtas nuo galvos. Snukis trumpas, platus ir suapvalintas. Akys vidutinio dydžio su vertikaliais (katės) vyzdžiais, būdingais naktiniams plėšrūnams. Kūnas būna ryškiai žalias arba žalsvai gelsvas. Įdomu tai, kad patinai dažnai įgyja melsvą ar melsvai žalią atspalvį, o patelės lieka grynai žalios. Kūną dengia juodas tinklinis (mozaikinis) raštas, kuris drėgnųjų miškų populiacijose būna ypač ryškus ir tamsus. Nuo akių link žandikaulio kampo abiejose pusėse driekiasi aiški juoda temporalinė juosta. Pilvas šviesiai žalias, gelsvas arba pilkšvas, o išilgai stuburo kartais matomas gelsvas atspalvis. Uodegos galiukas dažniausiai yra visiškai juodas. Viduryje kūno išsidėstę 17–19 eilių dorsalinių žvynų, kurie gali būti lygūs arba su nežymia briauna. Dauguma galvą dengiančių skydelių yra smulkūs ir lygūs, išskyrus 2–3 stambesnius žvynus virš akių. Pilvas turi 142–160 ventralinių žvynų. Analinis skydelis yra vientisas (nedalytas), o po uodega esantys žvynai (subkaudaliniai, iš viso jų yra 53–69) yra suporuoti (padalyti).

     Ši angis beveik visą gyvenimą praleidžia medžiuose ir krūmuose. Ant žemės ji nusileidžia tik išskirtiniais atvejais – ieškodama grobio arba keliaudama tarp medžių izoliuotose vietose. Didžiausia populiacijos koncentracija yra drėgnojoje miškų zonoje, kur metinis kritulių kiekis viršija 2500 mm. Tai naktinis ir prieblandos gyvūnas. Dieną gyvatė būna pasyvi, lėta. Ryto valandomis ją dažnai galima pamatyti pačiose medžių viršūnėse ar ant žemų krūmų, kur ji šildosi saulės spinduliuose. Tai tipiškas pasalos plėšrūnas. Gyvatė gali ištisas valandas ar net dienas nejudėdama kaboti ant šakos, kol auka priartėja. Medžioti tamsoje jai padeda lorealinės (šilumos jutimo) duobutės. Šios gyvatės mitybą sudaro varliagyviai (ypač medžiuose gyvenančios varlės), driežai (gekonai, agamos), smulkūs žinduoliai (graužikai, šikšnosparniai) bei maži paukščiai ir jų jaunikliai. Tai palyginti rami ir neagresyvi gyvatė. Tačiau išgąsdinta ar užminta ji virpina uodegos galiuką (taip perspėdama), susisuka į S formos kilpą ir žaibiškai kerta. Rūšis yra gyvavedė. Po maždaug kelių mėnesių nėštumo pasaulį išvysta gyvi jaunikliai. Vienu metu patelė veda nuo 5 iki 25 jauniklių (priklausomai nuo patelės dydžio). Vos gimę jaunikliai yra visiškai savarankiški, turi pilnai išvystytą nuodų aparatą ir iškart gali medžioti smulkius varliukus ar driežus.