Šuninė blusa (Ctenocephalides canis) yra smulkus, besparnis vabzdys, priklausantis blusų (Siphonaptera) būriui, Pulicidae šeimai. 

     Patelės yra didesnės už patinus, paprastai siekia 2–4 mm, o patinai gali būti mažesni nei 1 mm. Turi šešias kojas. Užpakalinė pora yra gerokai ilgesnė ir stipresnė, pritaikyta šokinėjimui. Ant užpakalinio blauzdos krašto tarp vidurinio ir galinio ilgųjų šerelių yra du grioveliai su tvirtais šereliais (katinės blusos turi tik vieną tokį griovelį). Ant šoninės metanotalinės (nugarėlės) srities (LMA) šuninė blusa dažniausiai turi tris šerelius, o kačių blusa – tik vieną ar du. Galva yra santykinai trumpa ir stipriai suapvalinta (išgaubta) priekinėje dalyje. Skirtingai nei katinių blusų, jos galvos ilgis paprastai nėra dvigubai didesnis už aukštį. Genalinės ktenidijos (skruostų šukos) - tai eilė juodų, į apačią nukreiptų dyglių. Svarbus skiriamasis bruožas – pirmasis dyglys yra pastebimai trumpesnis (maždaug perpus) už antrąjį. Pronotalinės ktenidijos (priešnugarėlės šukos) - tai eilė dyglių ant pirmojo krūtinės segmento (priešnugarėlės) galinio krašto. Kiaušinėliai balti, ovalūs, apie 0,5 mm ilgio. Lervos yra kirmėliškos formos, bekojės, balsvos arba gelsvos spalvos su retais šereliais ant kiekvieno segmento. Paskutinėje vystymosi stadijoje jos gali pasiekti iki 5–10 mm ilgį. 

     Šių blusų suaugėliai visą savo gyvenimą praleidžia ant šeimininko kūno, maitindamiesi jo krauju. Nors pagrindinis šeimininkas yra šuo, jos taip pat aptinkamos ant kačių, lapių, vilkų, triušių bei kitų laukinių žinduolių. Esant galimybei, jos gali įkasti ir žmonėms. Šuninės blusos biotopas apima dvi pagrindines sritis: šeimininko kailį (suaugėliams) ir šeimininko aplinką (kiaušinėliams, lervoms ir lėliukėms). Palankiausia aplinka vystymuisi yra šilta ir drėgna. Optimali temperatūra siekia apie 25 °C, o santykinė drėgmė – apie 75 %. Jei drėgmė nukrenta žemiau 50 %, lervos paprastai žūsta dėl išsausėjimo.Tipinės vietos tai kaimo vietovės ir voljerai. Šuninės blusos dažniau sutinkamos pas lauke gyvenančius ar kaimo šunis nei mieste, kur dominuoja kačių blusos. Guoliai ir kilimai - tai pagrindinės vietos, kur kaupiasi lervos ir formuojasi lėliukės. Lauko slėptuvės yra šunų būdos, pavėsingos vietos po terasomis ar krūmais, kur gyvūnai praleidžia daug laiko. Patelė pradeda dėti kiaušinėlius tik po pirmojo kraujo gurkšnio. Per parą ji gali padėti keliasdešimt kiaušinėlių, kurie nesilaiko ant kailio ir nukrenta ten, kur gyvūnas ilsisi. 

     Nors rūšis yra kosmopolitinė (randama visame pasaulyje), jos paplitimas nevienodas. Europoje (ypač Airijoje, Graikijoje) šuninė blusa yra kur kas dažnesnė nei Šiaurės Amerikoje, kur ją beveik visur išstumia katinė blusa (C. felis).