Paprastoji gegutė (Cuculus canorus) yra gegutinių paukščių (Cuculiformes) būrio, gegutinių (Cuculidae) šeimos rūšis.
Balandžio dydžio, melsvai pilka nugara ir dryžuotu pilvu. Skrisdama savo siluetu primena paukštvanagį ar pelėsakalį. Kūno ilgis 32–34 cm, išskleistų sparnų plotis 55–65 cm. Patinai sveria apie 114–133 g, patelės – 105–112 g. Kojos trumpos, geltonos spalvos. Jos yra zigodaktilinės – du pirštai nukreipti į priekį, du – atgal. Snapas pilkai juodas su geltonu pagrindu, šiek tiek lenktas žemyn. Akių rainelė ryškiai geltona, aplink akį yra plonas geltonas odos žiedas. Gegutėms būdingas lytinis dimorfizmas ir spalvinis polimorfizmas (ypač patelių tarpe). Suaugusių patinų viršutinė dalis (galva, nugara, sparnai) – vientisai melsvai pilka. Krūtinė šviesiai pilka, o pilvas ir šonai balti su siaurais skersiniais juodais dryžiais. Suaugusi patelė pilkosios spalvinės variacijos panaši į patiną, tačiau krūtinė dažnai turi rusvą atspalvį. Raudonosios spalvinės variacijos (retesnė) viršutinė kūno dalis ryškiai rūdžių ar kaštoninės spalvos su tamsiais dryžiais. Jaunikliai pilkai rusvi arba rudi, tankiai dryžuoti per visą kūną. Išskirtinis bruožas – balta dėmė ant pakaušio.
Gegutė nėra griežtai prisirišusi prie vieno kraštovaizdžio tipo, tačiau dažniausiai aptinkama ten, kur yra mozaikiškas reljefas. Vengia gilių, tankių miškų masyvų vidurio, pirmenybę teikia šviesiems pušynams, beržynams. Mėgsta upių slėnius, nendrynus, pelkėtas vietoves, kur gausu nendrinukių ar kielių.
Aukštapelkės, kopos, viržynai. Svarbu, kad netoliese būtų pavienių medžių ar stulpų, kurie tarnauja kaip „stebėjimo punktai“ stebint būsimų šeimininkų lizdus. Gegutė yra vienintelis Lietuvoje paukštis – tikrasis lizdinis parazitas. Patelės specializuojasi parazituoti tam tikras paukščių rūšis. Jų kiaušiniai pagal spalvą ir raštą dažnai evoliuciškai supanašėja su pasirinkto šeimininko kiaušiniais. Viena patelė per sezoną gali padėti 10–25 kiaušinius, po vieną į skirtingus lizdus. Prieš padėdama savo kiaušinį, gegutė dažnai išmeta arba praryja vieną šeimininko kiaušinį, kad jų skaičius lizde nepasikeistų. Inkubacija trunka labai trumpai (apie 12 dienų), todėl gegužiukas dažniausiai išsirita pirmas. Praėjus vos kelioms valandoms po išsiritimo, dar aklas gegužiukas turi išmetimo instinktą: jis užsiridena ant nugaros likusius kiaušinius ar kitus jauniklius ir išstumia juos iš lizdo, kad gautų visą įtėvių nešamą maistą. Suaugusios gegutės atlieka svarbų sanitarinį vaidmenį: jos eda plaukuotus vikšrus (pvz., verpikus), kurių dėl nuodingų šerelių neliečia kiti paukščiai. Gegutės skrandžio gleivinė periodiškai atsisluoksniuoja kartu su susikaupusiais spygliais ir yra pašalinama.
Paprastoji gegutė yra plačiai paplitęs paukštis, kurio arealą sudaro didžioji dalis Eurazijos. Tai tolimasis migrantas. Žiemoti skrenda į Afriką (į pietus nuo Sacharos). Įdomu tai, kad jaunikliai į žiemavietes skrenda vieni, vedami tik įgimto instinkto, nes tėvai juos palieka ir išskrenda anksčiau.