Kanarinė mėlynoji zylė (Cyanistes teneriffae) yra žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, zylinių (Paridae) šeimos paukščių rūšis. Ši rūšis buvo laikoma viena rūšimi su Eurazine mėlynąja zyle (Cyanistes caeruleus), tačiau dėl genetinių ir elgsenos skirtumų dabar yra išskiriama į atskirą rūšį. 

     Paukštelis yra 11–12 cm dydžio, sveria apie 10 gramų. Skirtingai nuo įprastos mėlynosios zylės, kanarinės mėlynosios zylės nugarėlė yra intensyvesnės mėlynos spalvos be žalsvų atspalvių. Kakta ir antakis yra baltos spalvos. Viršugalvis yra blizgios gilios indigo arba kobalto mėlynos spalvos, kuri link pakaušio tamsėja ir tampa beveik juoda.Skruostai ir ausų sritys – visiškai balti. Pro akį eina ryški juoda arba juodai mėlyna juostelė, jungianti snapo pagrindą su pakaušiu. Smakras ir gerklė yra juodos spalvos, o ši dėmė žemyn nusidriekia kaip siaura apykaklė aplink kaklo šonus. Nugara ir uodega yra intensyviai pilkai mėlyna arba tamsiai mėlyna. Uodega tamsi, šiferio mėlynumo, su ryškiai mėlynais plunksnų kraštais. Krūtinė, pilvas ir šonai yra ryškios, sodriai geltonos spalvos. Per patį krūtinės ir pilvo vidurį driekiasi išilginė juosva arba tamsi linija. Po uodega esančios plunksnos turi melsvai žalsvą atspalvį. Sparnai tamsiai pilki su plačiais ryškiai mėlynais kraštais. Kai kurie salų porūšiai (pavyzdžiui, gyvenantys Lansarotėje) neturi baltos juostelės ant sparnų, kuri yra būdinga Eurazinei mėlynajai zylei. Snapas trumpas, kūgio formos, stiprus ir aštrus, pritaikytas rankioti vabzdžius iš siaurų plyšių ar uolų. Spalva – tamsiai pilka arba juoda. Akys tamsiai rudos arba juodos. Kojos tvirtos, su aštriais nagais, pritaikytos akrobatiškam laipiojimui šakomis žemyn galva. Spalva – pilkai melsva arba šiferio pilkumo. Jaunų paukščių plunksnų spalva yra kur kas blankesnis. Vietoje baltos spalvos ant kaktos ir skruostų dominuoja gelsva spalva. Kepurėlė ir nugara yra ne mėlynos, o žalsvai pilkos arba purvinai žalios spalvos. Ant krūtinės nėra tamsios išilginės juostos. 

     Gyvena kalnų miškuose iki 1800–2000 metrų aukštyje, žemumų krūmynuose, kaktusų bei karpažolių (Euphorbia) sąžynuose ir miškingose griovose. Rūšis dažna miesto parkuose, dideliuose soduose, vaismedžių soduose ir palmių giraitėse. Šie paukščiai yra sėslūs. Užaugę jaunikliai nemigruoja ir lieka savo gimtosiose teritorijose, o skirtingų salų populiacijos tarpusavyje nesimaišo. Peri nuo vasario iki liepos mėnesio. Esant palankioms sąlygoms Šiaurės Afrikoje, gali perėti antrą kartą – nuo spalio iki sausio mėnesio. Lizdus suka medžių drevėse, uolų ar sienų plyšiuose bei dirbtiniuose inkiluose. Lizdo pagrindui naudoja sausą žolę, augalų pūkus, gyvūnų plaukus, plunksnas ir pušų spyglius. Patelė padeda 3–6 kiaušinius (tai gerokai mažesnė vada nei žemyninių zylių, kurios deda iki 10–12 kiaušinių). Pavasarį ir vasarą pagrindinį maistą sudaro smulkūs vikšrai, drugeliai, vabalai, amarai ir vorai. Šaltuoju metų laiku ar sausrų metu racioną papildo augaliniu maistu: palmių vaisiais, sėklomis, uogomis ir pušų sėklomis. 

     Paplitusi Šiaurės Vakarų Afrikoje, visose pagrindinėse Kanarų salose bei Pantelerijos saloje (Italija).