Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus) yra žąsinių (Anseriformes) būrio, antinių (Anatidae) šeimos paukštis. 

     Kūno ilgis siekia 140–165 cm. Išskleistų sparnų ilgis svyruoja nuo 205 iki 243 cm. Patinai sveria nuo 7,2 iki 15,5 kg, patelės – nuo 5,6 iki 13,1 kg. Suaugusių paukščių apdaras yra visiškai baltas. Pavasarį ir vasarą dėl geležies gausios aplinkos (pvz., vandens telkinių dugno nuosėdų) galvos ir kaklo plunksnos gali įgyti šviesiai rudą ar gelsvą atspalvį. Daugiau nei pusė snapo (nuo pamato iki šnervių) yra ryškiai geltona, o galas – juodas. Geltonoji dalis sudaro smailų kampą, nukreiptą į snapo galą. Visų amžiaus grupių kojos ir čiurnos yra juodos. Plaukiodama ši gulbė kaklą laiko tiesiai, vertikaliai iškeltą, o ne išriestą „S“ forma kaip gulbė nebylė. Jaunikliai yra pilkšvai rudi, tačiau šviesesni už gulbės nebylės jauniklius. Jaunų paukščių snapai neturi geltonos spalvos – jų pamatas yra balsvas arba nešvariai rausvas, o galas juodas. Baltą suaugusių apdarą jie įgauna iki antrosios savo gyvenimo žiemos. 

     Gulbės giesmininkės renkasi vandens telkinius, gausiai apaugusius vandens augalija. Perėjimo metu dažniausiai įsikuria sekliuose, nendrėmis ir kitais žoliniais augalais apaugusiuose ežeruose, tvenkiniuose ar nuošaliose pelkėse. Lietuvoje jos ypač mėgsta žuvininkystės tvenkinius. Migracijos ir žiemojimo metu sustoja įvairiuose didesniuose vandens telkiniuose, užliejamose pievose, upių žiotyse ar net laukuose (arimuose, pasėliuose), kur ieško maisto. Skirtingai nei gulbė nebylė, giesmininkė yra gerokai baikštesnė ir vengia žmonių kaimynystės, todėl peri tik atokesnėse vietose. Tai monogamai – poros sudaromos visam gyvenimui. Patinai itin agresyviai gina savo teritoriją, dažnai išvydami net stambesnes gulbes nebyles. Lizdus krauna antvandeninėje augalijoje. Balandžio mėnesį patelė padeda 4–6 kiaušinius, kuriuos peri 30–40 dienų, kol patinas saugo teritoriją. Daugiausia minta vandens žolėmis (šaknimis, stiebais, lapais), kurias pasiekia ilgu kaklu panerdamos galvą. Pavasarį ir rudenį gali maitintis ir sausumoje – laukuose randa grūdų ar šakniavaisių. Kartais kartu su augaliniu maistu suvartoja nedidelį kiekį vandens bestuburių. Gamtoje vidutiniškai gyvena apie 20–30 metų, tačiau užfiksuota atvejų, kai laisvėje pasiekė net 41 metų amžių. 

     Gulbės giesmininkės yra miškatundrių ir taigos gyventojos. Perėjimo arealas driekiasi per visą šiaurinę Euraziją – nuo Skandinavijos pusiasalio vakaruose iki Kamčiatkos ir Anadyrio slėnio rytuose. Šiaurinė riba siekia Kolos pusiasalį, Poliarinį Uralą bei Lenos žemupį. Pietinė riba tęsiasi iki Lietuvos, pietinės Švedijos, Volgos aukštupio, Šiaurės Kazachstano ir Šiaurės Rytų Kinijos. Migruoja į neužšąlančius vandens telkinius Vakarų ir Centrinėje Europoje, Centrinėje Azijoje, Kinijoje bei Japonijoje. Lietuvoje ši rūšis laikoma reta, tačiau jos populiacija pastaraisiais dešimtmečiais gausėja.