Kryžiuotis Cyrtophora citricola yra kryžiuotinių (Araneidae) šeimos voras. 

     Šios rūšies atstovams būdingas ryškus lytinis dimorfizmas. Patelės yra pastebimai didesnės už patinėlius, jų kūno ilgis siekia 10–12 mm, o patinėliai teužauga iki 3–4 mm. Vorų galvakrūtinė (prosoma) yra gausiai padengta baltais, prigludusiais plaukeliais. Pilvelis (opisosoma) išsiskiria neįprasta forma – jo viršutinėje pusėje yra trys poros porinių gumburėlių (spyglių). Priekinė pilvelio dalis išplatėjusi, o užpakalinė – smailėjanti, todėl voras primena sudžiūvusį lapą. Kūno spalvinė gama labai kinta – nuo balkšvos, pilkos iki visiškai juodos spalvos. Ant pilvelio viršutinės pusės dažnai matomas tamsesnis, netaisyklingas piešinys. Kojos yra tvirtos, padengtos trumpais šereliais ir turi tamsesnius bei šviesesnius žiediškus dryžius. Ketvirtoji kojų pora yra pastebimai ilgesnė už kitas ir naudojama voratinklio gijų valdymui. Šio voro voratinklinės karputės yra išsidėsčiusios pilvelio galinėje dalyje ir gamina stiprius, nelipnius šilkinius siūlus. 

     Dažniausiai įsikuria ant dygliuotų krūmų, kaktusų (ypač opuncijų), agavų bei citrinmedžių. Vorai dažnai aptinkami pakelėse, ant tiltų turėklų, soduose ir gyvatvorėse. Rūšis visiškai netoleruoja šalčio ir žūsta, kai temperatūra nukrenta žemiau -1 °C. Šie vorai yra naktiniai gyvūnai. Dieną jie nejudėdami slepiasi tinklo centre, sukurtoje iš sausų lapų ir grobio likučių slėptuvėje, o naktį aktyviai medžioja ir taiso tinklus. Voras mezga horizontalų, smulkaus tinklelio audinį, virš kurio ištempia vertikalias, kliudančias gijas. Skrendantis vabzdys atsitrenkia į šias gijas, nukrenta ant horizontalaus tinklo, kur voras jį staigiai stveria. Tinklas neturi lipnių savybių, todėl jo nereikia kasdien atnaujinti. Tai socialūs gyvūnai. Nors kiekvienas voras gina savo asmeninę erdvę (tinklo centrą), šimtai ar net tūkstančiai individų sujungia savo tinklus į bendras, medžius apimančias struktūras. Kolonijinis gyvenimas padeda efektyviau gaudyti grobį ir apsaugo nuo plėšrūnų. Minta įvairiais skraidančiais vabzdžiais – musėmis, drugiais ir amarais. Dėl šio efektyvaus medžioklės būdo Pietų Europoje jie tiriami kaip, potencialaus biologinio reguliavimo prieš žemės ūkio kenkėjus, priemonė. Poravimosi metu patelės neretai suėda kur kas mažesnius patinėlius. Po apvaisinimo suaugę patinėliai dažniausiai nustoja maitintis ir netrukus žūsta. Patelė suformuoja nuo vieno iki kelių melsvai žalsvų, plokščių kokonų, kuriuos pakabina vertikaliai virš savo tinklo centro. Ji saugo juos iki savo gyvenimo pabaigos. 

     Cyrtophora citricola yra kosmopolitinė rūšis, paplitusi viso pasaulio tropikų ir subtropikų klimato zonose. Šis voras pasižymi plačiu natūraliu arealu ir pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingai plinta naujose teritorijose kaip svetimžemė rūšis. Aptinkamas šiltuose Viduržemio jūros pakrančių regionuose (Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Maltoje). Paplitęs visoje Afrikoje, įskaitant Madagaskarą ir Kanarų salas. Azijoje sutinkamas Viduriniuose Rytuose, Pakistane, Indijoje, Kinijoje ir Japonijoje. Australijoje gyvena šiltesnėse dalyse. Dėl žmogaus veiklos ir prekybos augalais voras pateko į Amerikos žemynus, kur sparčiai plinta. Nuo 1996 m. užfiksuotas Kolumbijoje, vėliau Kosta Rikoje, Dominikos Respublikoje, Kuboje ir Brazilijoje. 2000 m. rūšis pirmą kartą buvo atrasta Floridoje (JAV), kur sėkmingai įsitvirtino ir plečia savo teritoriją.