Didysis margasis genys (Dendrocopos major) yra geninių (Picidae) šeimos paukštis, labiausiai paplitusi šios šeimos rūšis Eurazijoje.

     Didysis genys yra kiek didesnis už varnėną. Kūno ilgis apie 20–25 cm, svoris paprastai svyruoja tarp 70 ir 100 g. Išskleistų sparnų plotis apie 34–40 cm. Viršutinėje dalyje vyrauja juoda (blizgi) spalva su dviem didelėmis, ovaliomis baltomis dėmėmis ant pečių. Pilvukas ir krūtinė yra balti arba pilkšvai balti. Po uodega esančios plunksnos (pauodegys) yra ryškiai raudonos spalvos. Balti skruostai atskirti juoda juostele, kuri tęsiasi nuo snapo iki sprando. Suaugę patinai turi raudoną dėmę pakaušyje (sprando srityje), o patelės šios dėmės neturi (visas viršugalvis juodas). Jaunikliai turi raudoną „kepurėlę“ ant viso viršugalvio. Stiprus, kaltą primenantis snapas yra juosvai pilkos spalvos. Jis pritaikytas kirsti medieną ir iškalti uoksus. Liežuvis itin ilgas, lipnus ir gale turintis mažas atšakas (spygliukus), skirtas ištraukti vabzdžių lervas iš gilių ertmių. Nenaudojamas liežuvis „apvyniojamas“ aplink kaukolę vidinėje pusėje. Kaukolė sutvirtinta ir turinti smūgius sugeriančius audinius, saugančius smegenis nuo sukrėtimų kalimo metu. Kojos turi zigodaktilines pėdas (du pirštai nukreipti į priekį, du – atgal), kurios leidžia tvirtai laikytis ant vertikalių paviršių. Standžios ir kietos uodegos plunksnos tarnauja kaip atrama (atrama-atspara) paukščiui kopiant ar kalant.  

     Ši rūšis sutinkama įvairiuose miškuose – nuo spygliuočių iki lapuočių, taip pat parkuose, soduose ir net kapinėse. Peri mišriuose miškuose, nes čia lengviau iškalti drevę. Rudenį, žiemą laikosi eglynuose ir pušynuose, kur gausu sėklų. Žiemą šių genių taip pat padaugėja miestuose, gyvenvietėse, ypač kankorėžių nederliaus metais. Seni paukščiai kartais daug metų laikosi tose pačiose vietose, daugiau keliauja tik labai jauni arba jauni paukščiai. Kasmet išsikala naują drevę, tik retkarčiais apsigyvena senoje. Daugiausia skobia drebules, juodalksnius, beržus, rečiau pušis. Gūžtos nesuka, kiaušinius deda tiesiog ant pjuvenų, medžio atplaišų. Dėtyje būna apie 5 kiaušiniai, maždaug dvi savaites juos peri abu porelės nariai. Jaunikliai išsirita akli, bet auga sparčiai. Juos maitina patinas ir patelė. Jaunikliams palikus lizdą, tėvai jais rūpinasi dar dvi savaites. Minta vabzdžių lervomis, kurias išsikala iš medienos, taip pat spygliuočių sėklomis (ypač žiemą), uogomis, o kartais ir kitų paukščių kiaušiniais ar jaunikliais. 

     Paplitęs Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Obės žemupį, Lenos vidurupį, Kamčiatką, pietuose tęsiasi iki pietinės Kinijos, Mongolijos, šiaurinio Kazachstano, Volgos deltos, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje tai dažniausia genių rūšis, sutinkama visus metus.