Žiedagalvis eirenis (Eirenis modestus) yra nenuodingas žaltinių (Colubridae) šeimos roplys. 

     Suaugę individai siekia 30–40 cm, tačiau maksimalus užfiksuotas ilgis yra iki 60–70 cm. Tik gimę jaunikliai būna apie 10–12 cm ilgio. Kūnas cilindriškas, labai lieknas ir grakštus. Galva maža, tik nežymiai platesnė už kaklą, snukis bukas ir suapvalintas. Dorsaliniai žvynai lygūs (be briaunų), vidurio srityje išsidėstę 15–17 eilių. Kiekvienas žvynas turi po vieną apikalinę duobutę. Galvos žvynai turi vieną priešakinį žvyną, vieną preokuliarinį (prieš akis) ir du postokuliarinius (už akių) žvynus. Paprastai turi 7 viršutinius lūpų žvynus (supralabialia). Analinis skydelis padalintas į dvi dalis. Nugara gelsvai ruda, pilkšvai ruda arba rausvai ruda. Žvynų kraštai gali būti tamsesni už jų vidurį. Pilvas blizgios balkšvos arba gelsvos spalvos, be ryškių raštų. Viršugalvyje yra didelė tamsi (juoda) dėmė, kurioje dažnai matomi du šviesūs taškeliai arba šviesi „W“ raidės formos žymė. Ant kaklo yra pusmėnulio formos tamsi juosta (antkaklis), kurią nuo galvos dėmės skiria šviesesnis tarpas. Senstant šie galvos ir kaklo raštai gali nublukti. Kai kurios populiacijos turi smulkius tamsius taškelius priekinėje kūno dalyje, o Turkijos ir Graikijos salose pasitaiko ir visiškai juodų (melanistinių) individų. 

     Mėgsta akmenuotus šlaitus, uolėtas vietoves, griuvėsius ir sausas stepes. Gyvena retuose krūmynuose, apleistuose dirbamos žemės laukuose bei retuose sausuose miškuose (pavyzdžiui, pušynų ar ąžuolynų pakraščiuose). Dienos metu slapstosi po plokščiais akmenimis arba uolų plyšiuose. Dažnai vienoje slėptuvėje galima rasti po kelis individus. Aptinkamas nuo jūros lygio iki 2000 metrų aukščio kalnuose. Tai prieblandos gyvūnas, aktyviausias auštant arba temstant, nors vėsesnėmis dienomis gali būti matomas ir dienos metu. Aktyvumo periodas gamtoje trunka nuo balandžio iki lapkričio mėnesio. Yra itin ramus ir neagresyvus žaltys. Pajutęs pavojų, jis stengiasi greitai pasislėpti plyšiuose, o paimtas į rankas retai kada bando kąsti. Poravimasis vyksta pavasarį arba vasaros pradžioje. Patelė deda nedidelę dėtį – paprastai 3–8 santykinai didelius kiaušinius. Jaunikliai išsirita būdami apie 12 cm ilgio. Maitinasi vabzdžiais, voragyviais ir kitais smulkiais bestuburiais. 

     Plačiai paplitusi rūšis, kurios arealas apima nuo Egėjo jūros salų vakaruose iki Kaukazo kalnų rytuose. Paplitusi Egėjo jūros salose, tokiose kaip Lesbas, Chijas, Samosas, Furonai, Kalimnas, Leras, Simė, Megistė (Kastelorizas) bei neseniai užfiksuota Telendo salelėje. Sutinkama beveik visoje Turkijos teritorijoje (Anatolijoje), išskyrus kai kuriuos šiaurinius regionus. Taip pat gyvena Užkaukazėje, Rusijos Dagestane ir Irano šiaurės vakarų ir šiaurės centrinėje dalyse.