Balinis vėžlys (Emys orbicularis) yra balinių vėžlių (Emydidae) šeimos roplys. Tai vienintelė vietinė gėlavandenių vėžlių rūšis Lietuvoje ir didžiojoje Europos dalyje.

     Šarvas ovalus, glotnus, tamsiai rudas arba juodas, tankiai nusėtas smulkiais geltonais taškeliais ar brūkšneliais. Užauga iki 20–25 cm ilgio. Oda taip pat tamsi su ryškiomis geltonomis dėmėmis. Galva didelė, lygi, tamsios spalvos. Neturi dantų. Jų vietą užima aštrios, raginės kerpamosios briaunos, kuriomis vėžlys smulkina maistą. Akių rainelės spalva priklauso nuo lyties (patinų – ruda arba raudona, patelių – geltona). Kojos stiprios, tamsios, padengtos žvynais ir geltonais taškeliais. Tarp pirštų yra gerai išvystytos plėvės, padedančios greitai plaukti. Nagai ilgi ir aštrūs. Patinų nagai ilgesni, skirti patelės prilaikymui poravimosi metu. Uodega palyginti ilga, sudaro apie pusę karapakso ilgio. Ji atlieka vairo funkciją plaukiant. Patinų uodega yra ilgesnė ir storesnė prie pagrindo nei patelių. 

     Mėgsta stovinčius arba lėtai tekančius, seklius vandenis – kūras, balomis virtusius griovius, ežerėlius ir pelkes, kur gausu vandens augalijos. Aktyvūs šiltuoju metų laiku, dienomis labai mėgsta šildytis saulėje ant iš vandens kyšančių rąstų ar akmenų. Žiemą praleidžia įsirausę į dugno dumblą (žiemos miegas). Gegužės–birželio mėnesiais patelės keliauja į sausas, saulėtas, smėlėtas pakrantes ar kalveles, kur iškasa duobutes ir sudeda kiaušinius. Kiaušinius deda į išraustą smėlyje 10 cm gylio duobutę. Kiaušiniai vystosi 2-3 mėnesius. Jaunikliai į žemės paviršių išlenda tik kitais metais. Mėsėdis. Maitinasi vandens vabzdžių lervomis, sraigėmis, buožgalviais, dūstančiomis ar smulkiomis žuvimis, kirmėlėmis.

     Paplitęs Europoje nuo Pirėnų pusiasalio (Ispanijos, Portugalijos) per Pietų, Vidurio ir Rytų Europą iki pat Rusijos. Šiauriausios populiacijos gyvena Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje. Vakarų Europoje (pvz., Prancūzijoje, Vokietijoje) natūralios populiacijos stipriai sunykusios arba išnykusios, vietomis vykdomi reintrodukcijos projektai. Azijoje paplitę Turkijoje, Irane, aplink Kaspijos jūrą ir rytuose siekia Aralo jūros regioną. Aptinkami šiaurės vakarų Afrikoje – Viduržemio jūros pakrančių zonose Maroke, Alžyre ir Tunise. Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Aptinkamas Lazdijų ir Alytaus rajonuose.