Pelėdgalviukas Eublemma parva yra erebidų (Erebidae) šeimos drugys. Šią rūšį dar 1808 metais aprašė vokiečių entomologas Jakobas Hiubneris (Jacob Hübner).

     Tai nedidelis naktinis drugys, kurio išskleistų sparnų plotis siekia 14–18 mm. Drugio galva, krūtinė ir pilvelis yra padengti švelniais, gelsvai baltais žvyneliais. Priekinių sparnų viršūnė yra nežymiai ištįsusi ir palinkusi žemyn. Pamatinei šių sparnų daliai būdinga šviesi, gelsva ar ochros spalva. Sparnų viduryje išryškėja šviesiai rausva skersinė juosta ir tamsesnis rudas tonas. Priekinio sparno diskalinėje srityje aiškiai matomas mažas juodas taškelis. Užpakaliniai drugio sparnai yra pilkai rudi, o link išorinio krašto jų spalva pastebimai tamsėja. Patinų antenos turi labai trumpus, mikroskopinius blakstienėles primenančius plaukelius. Šios rūšies vikšrai yra šviesiai rudi ir kaip ir kiti šios genties atstovai, turi tik dvi pilvelio kojų poras. 

     Ši rūšis renkasi karštas ir sausas buveines. Ji dažniausiai aptinkama skurdžiose, sausose pievose, uolėtuose šlaituose, pusdykumėse, krūmynuose bei dykvietėse. Drugiai yra tiesiogiai priklausomi nuo mitybinių augalų gausos ir saulėtų, gerai įšildomų atvirų teritorijų. Šiauriniuose Europos regionuose jie laikinai įsikuria tik specifinėse, mikroklimato atžvilgiu palankiausiose vietose. Šiltojo klimato zonose Eublemma parva vystosi nepertraukiamai ir per metus išaugina kelias generacijas. Suaugėliai aktyviai skraido nuo pavasario iki vėlyvo rudens (dažniausiai kovo–lapkričio mėnesiais). Vikšrai minta astrinų (Asteraceae) šeimos augalais. Pagrindiniai jų maisto šaltiniai yra debesylai (Inula), muskrėslės (Pulicaria), bajorės (Centaurea) ir šlamučiai (Helichrysum). Vikšrai gyvena visiškai pasislėpę – jie graužia mitybinių augalų žiedynus ir sėklapradžius. Žiedynuose arba tarp sujungtų augalo dalių jie vėliau suformuoja kokoną ir virsta lėliukėmis. 

     Šie drugiai natūraliai gyvena ir ištisus metus sėkmingai dauginasi karšto bei sauso klimato zonose. Sutinkami Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Afrikoje (įskaitant tokias šalis kaip Alžyras, Egiptas, Libija, Marokas, Sudanas, Pietų Afrikos Respublika). Pietų Europoje - Viduržemio jūros regiono šalyse (pvz., Ispanija, Italija, Graikija, Kretos sala). Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje gyvena Turkijoje, Kaukaze, Užkaukazėje, Irake, Irane, Afganistane, Pakistane ir Centrinėje Azijoje iki pat šiaurės vakarų Indijos. Ši rūšis pasižymi išreikštu migraciniu elgesiu. Palankiomis vasaromis suaugėliai iš Pietų Europos ar Šiaurės Afrikos migruoja toli į šiaurę, įveikdami Alpių kalnų masyvą. Šiaurinėje arealo dalyje drugiai nesugeba sėkmingai peržiemoti dėl šaltų žiemų.