Smailiagalviai Euconocephalus yra gentis, priklausanti smailiagalvinių (Conocephalidae) šeimai. Šie vabzdžiai pasižymi išskirtine, į kūgį panašia galvos forma ir yra paplitę visoje Azijoje, Australijoje bei Ramiojo vandenyno salose.

     Dažniausiai būna žalios arba rudos spalvos, tačiau pasitaiko ir retesnių rožinių variacijų. Yra vidutinio dydžio, paprastai siekiantis apie 37–42 mm. Kūnas ilgas, lieknas ir verpstiškas, padedantis pasislėpti tarp žolių stiebų. Antsparniai labai ilgi, paprastai siekiantys toli už pilvelio galo ir užpakalinių šlaunų galų. Jie yra kieti, odiški, su ryškiomis gyslomis, kurios imituoja lapo tekstūrą. Galva yra trikampio formos, su ryškiai išreikštu kaktos gūburiu (fastigium). Patelės turi labai ilgą, tiesią ir kardą primenančią kiaušdėtį (ovipositor), kuris skirtas kiaušinėliams dėti į augalų stiebus ar dirvą. Patinai turi specialiai modifikuotą antsparnių pagrindą, kuriuo trindami vieną į kitą išgauna aukšto dažnio garsą. Labai ilgos ir pritaikytos šuoliams. Šlaunų apačioje paprastai yra smulkūs spygliai.

     Jie mėgsta tankią, aukštą žolę, kurioje gali pasislėpti dienos metu. Dažnai sutinkami apleistose žemės ūkio naudmenose, kur žolė nėra nuolat šienaujama. Taip pat aptinkami miestų žaliosiose zonose, ypač jei jose yra dekoratyvinių žolių ar krūmynų, siaurose žolės ruožuose palei kelius ir drėkinimo kanalus. Pietryčių Azijoje tai viena dažniausių rūšių ryžių laukuose ir jų pakraščiuose. Dauguma rūšių teikia pirmenybę tropiniam ir subtropiniam klimatui, kur yra pakankamai drėgmės ir šilumos ištisus metus.

     Plačiai paplitę Senojo pasaulio tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Jų paplitimo arealas apima didžiulę teritoriją. Pietų ir Pietryčių Azijoje randami Indijoje, Šri Lankoje, Tailande, Vietname, Malaizijoje, Indonezijoje ir Filipinuose. Rytų Azijoje sutinkami Kinijoje, Taivane, Pietų Korėjoje ir pietinėje Japonijos dalyje. Gentis paplitusi visoje Australijoje (ypač šiaurinėje ir rytinėje dalyse), Papua Naujojoje Gvinėjoje bei Ramiojo vandenyno salose (pvz., Saliamono salose, Havajuose). Nors pagrindinis genties centras yra Azija, kai kurios rūšys ar joms artimos grupės aptinkamos ir Afrikos žemyne. Azijoje jų paplitimas siekia vidutinių platumų zonas (Pietų Korėją, Japoniją), kur žiogai prisitaikę prie sezoniškumo. Dėl gebėjimo neblogai skristi, šie žiogai kolonizavo daugybę atokių salynų, kur bėgant laikui susiformavo unikalios vietinės rūšys.