Naminė katė (Felis catus) yra katinių (Felidae) šeimos, rainuotųjų kačių (Felis) genties naminis, plėšrusis žinduolis, žmonių išplatintas ir auginamas visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Tai vienas populiariausių naminių augintinių pasaulyje, kilęs iš Afrikos laukinės katės porūšio (Felis silvestris lybica). Jos buvo prijaukintos Artimuosiuose Rytuose, kur padėjo saugoti grūdų atsargas nuo graužikų.

     Vidutinis svoris siekia nuo 2,5 iki 7 kg, tačiau stambesnių veislių katės gali sverti virš 10 kg. Lengvą ir itin lankstų katės skeletą sudaro maždaug 244 kaulai. Laisvi, prie krūtinkaulio neprisitvirtinę raktikauliai leidžia katei pralįsti pro bet kokį tarpą, kuriame telpa jos galva. Stuburas turi labai lanksčius tarpslankstelinius diskus, užtikrinančius išskirtinį katės šoklumą ir gebėjimą amortizuoti smūgius leidžiantis. Trumpa kaukolė turi dideles akiduobes ir stiprius žandikaulius, pritaikytus grobiui sugriebti bei nulaikyti. Suaugusi katė turi 30 aštrių dantų, iš kurių svarbiausi yra mėsėdžiai dantys, skirti mėsai plėšyti, o ne kramtyti. Užpakalinės galūnės yra ilgesnės ir stipresnės už priekines, o tai suteikia kūnui galingą stumiamąją jėgą šuolio metu. Katė vaikšto ant minkštų pagalvėlių, kurios slepia aštrius, įtraukiamus nagus. Kūną dengia dviejų sluoksnių kailis, sudarytas iš tankios, šilumą sulaikančios povilnės ir ilgesnių, apsauginių dengiamųjų plaukų. Ant snukio, virš akių ir ant priekinių kojų auga stori jutiminiai plaukai (ūsai), padedantys orientuotis erdvėje. Ilga ir lanksti uodega atlieka svarbią balanso funkciją, padedančią katei išlaikyti pusiausvyrą bėgant ar manipuliuojant ore. 

     Naminės katės (Felis catus) biotopas yra išskirtinis, nes ši rūšis dėl tūkstantmečius trunkančios kaimynystės su žmonėmis tapo kosmopolitine. Katės gyvena namuose, daugiabučių rūsiuose, parkuose ir pramoniniuose rajonuose. Slėptuvėmis joms tampa pastatų konstrukcijos, krūmynai ir apleistos erdvės. Kaimo vietovėse ir vienkiemiuose katės užima ūkių, tvartų ir daržinių biotopus. Ši aplinka joms idealiai tinka dėl gausios maisto bazės (graužikų, pritrauktų grūdų atsargų). Pabėgusios ar išmestos katės lengvai sulaukėja ir sėkmingai integruojasi į laukinę gamtą. Katės renkasi krūmynus, pievas, miškų pakraščius ir pelkėtas vietoves, kur yra pakankamai tankios augalijos pasislėpti ir medžioti. Gilių, tankių miškų jos dažniausiai vengia dėl didesnių plėšrūnų grėsmės. Žmonių įvežtos į izoliuotas salas, katės apsigyvena uolingose pakrantėse, o slėptuvėms naudoja kitų gyvūnų urvus ar uolų plyšius. Jos lengvai pakelia karštį (mėgsta šilumą), o tankus žieminis povilnis leidžia joms ištverti ir šiaurinio klimato žiemas. Kilusios iš pusdykumių, katės geba labai efektyviai koncentruoti šlapimą ir didžiąją dalį reikiamos drėgmės pasisavinti tiesiog iš sumedžioto grobio mėsos. Katė yra viršūninis smulkus plėšrūnas, naktimis ir prietemoje aktyviai medžiojantis paukščius, smulkius žinduolius bei roplius. Namuose auginamos katės paprastai gyvena 12–16 metų, tačiau geros priežiūros sulaukę augintiniai pasiekia ir 20 metų ribą.