Kanarinis kikilis (Fringilla canariensis) yra kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis. Tai Kanarų endemikas. Iki 2021 metų šis paukštis buvo laikomas paprastojo kikilio (Fringilla coelebs) porūšiu, tačiau po detalių genetinių ir morfologinių tyrimų mokslininkai jį išskyrė į atskirą rūšį.

     Paukštis yra maždaug 15–16 cm ilgio. Šios rūšies atstovams būdingas ryškus lytinis dimorfizmas. Suaugusio patino galva, sprandas ir viršutinė kūno dalis yra tamsios melsvai pilkos spalvos. Jo kaktos sritis, skruostai bei krūtinė nuspalvinti šviesiai rausvu arba blankiu oranžiniu atspalviu, o pilvas išlieka baltas. Patelės išvaizda yra daug kuklesnė, jos plunksnose vyrauja apsauginiai rusvi ir pilkšvi tonai. Šių paukščių sparnai yra juodai rudi, o juos puošia charakteringas, gerai matomas baltų juostelių raštas. Ramioje būsenoje ir skrydžio metu taip pat išsiskiria baltos išorinės vairuojamosios uodegos plunksnos. Paukščio snapas yra stiprus, kūgio formos, idealiai pritaikytas rankioti ir gliaudyti sėklas. Kojos yra vidutinio ilgio, su nedideliais aštriais, lenktais nagais, skirtais tvirtai laikytis ant šakų. Bendroji kūno morfoloģija ir aptaki anatomija atspindi šiai šeimai būdingą banguotą skridimo trajektoriją. Kanarinis kikilis yra stambesnis už paprastąjį kikilį, turi ilgesnius sparnus bei stambesnį snapą. Suaugusių patinų nugara yra vientisos melsvai pilkos spalvos, o paprastojo kikilio – kaštoninės rusvos. Salos paukščio krūtinė ir skruostai yra blyškesnio, šviesiai rausvo atspalvio, o kūno šonai – pilkšvi. Kanarinio kikilio patelės taip pat yra tamsesnės ir pilkesnės, jos neturi paprastajam kikiliui būdingo ryškaus žalsvo antuodegio. Šių rūšių giesmės skiriasi akustine struktūra, nes kanarinio kikilio melodija yra kur kas paprastesnė ir trumpesnė.

     Pagrindinė šių paukščių gyvenamoji aplinka yra reliktiniai laurų miškai ir endeminių kanarinų pušų (Pinus canariensis) medynai. Jie aptinkami įvairiuose aukščiuose virš jūros lygio – nuo drėgnų kalnų šlaitų iki sausesnių viršūnėse esančių miškų zonų. Paukščiai dažnai lankosi greta miškų esančiose žemės ūkio naudmenose, soduose, krūmynuose bei miesto parkuose. Kiekvienas iš keturių šios rūšies porūšių yra prisitaikęs prie konkrečios salos miškų ekosistemos ir augalijos sąlygų. Tai visaėdžiai paukščiai, kurių mityba keičiasi – pavasarį ir vasarą jie daugiausia lesa miško vabzdžius bei jų lervas, o rudenį ir žiemą pereina prie įvairių augalų sėklų. Maisto jie ieško visuose miško arduose – rankioja sėklas nuo žemės, renka vabzdžius nuo medžių kamienų, šakų bei skabo pumpurus. Veisimosi sezono metu patinai tampa labai teritoriniai, aktyviai gina savo teritorijas ir gieda miško lajoje. Lizdus suka medžių šakose, statybai naudodami samanas, kerpes, plonus šiaudelius, o vidų iškloja pūkais ir plaukais. Patelė deda 3–4 kiaušinius, kuriuos peri viena apie dvi savaites, o išsiritusius jauniklius vėliau maitina abu tėvai. Ši rūšis yra sėsli – paukščiai visus metus praleidžia tose pačiose salose, atlikdami tik trumpus vertikalius mitybinius perskridimus tarp skirtingų aukščių zonų. 

     Šie paukščiai aptinkami penkiose iš septynių pagrindinių Kanarų salyno salų. Tenerifėje ir La Gomeroje gyvena nominalusis porūšis Fringilla canariensis canariensis. Šiose salose paukščiai yra gausiausi, nes čia išlikę dideli jiems tinkamų miškų plotai. Gran Kanarijoje aptinkamas porūšis Fringilla canariensis bakeri. Šios salos populiacija yra labiau fragmentuota dėl stipresnio žmogaus poveikio aplinkai. La Palmoje paplitęs porūšis Fringilla canariensis palmae. El Here gyvena vietinis porūšis Fringilla canariensis ombriosa.