Paprastasis laukys (Fulica atra) yra vištelinų (Rallidae) šeimos paukštis.  

     Kūno ilgis: 36–42 cm, sparnų plotis: 70–80 cm, svoris: 500–1200 g (patinai paprastai stambesni už pateles). Visas kūnas matinės juodos arba tamsiai pilkos spalvos. Galva ir kaklas dažnai būna gilesnio juodo atspalvio, o pilvas – pilkšvas. Virš snapo yra ryški balta raginė plokštelė (skydelis), dėl kurios paukštis atrodo „plikas“. Snapas trumpas, stiprus, baltos spalvos. Suaugusių paukščių akių rainelė yra ryškiai raudona. Kojos melsvai pilkos arba pilkos. Svarbiausia morfologinė ypatybė – pirštai su plaukiojamosiomis skiautėmis. Vietoj vientisos plėvės kiekvienas pirštas turi plačias odos skiautes, kurios vandenyje veikia kaip irklai, o sausumoje susiglaudžia, leisdamos lengviau vaikščioti per dumblą ar augmeniją. Jauniklių plunksnos pilkesnės nei suaugusiųjų, gerklė ir kaklo priekis balsvi. Jie neturi balto kaktos skydelio, o jų snapas būna gelsvas arba blankus. Tik išsiritę jaunikliai atrodo egzotiškai – kūnas juodas, tačiau galva raudona su oranžiniais pūkeliais, o snapas raudonas su baltu galiuku. 

     Laukiai renkasi stovinčius arba lėtai tekančius vandens telkinius: ežerus, tvenkinius, karjerus, užtvankas. Jiems būtini gausiai nendrėmis, meldais ar švendrais apaugę krantai, kur jie slepia lizdus. Mėgsta seklius vandenis, tačiau ten, kur gausu vandens augalų (pavyzdžiui, elodėjų ar plūdenų), kuriuos jie gali pasiekti nardydami. Vandens telkiniams užšalus, traukia į neužšąlančius pajūrio vandenis, Baltijos jūros įlankas arba Vidurio ir Vakarų Europą. Plaukdami jie ritmiškai linkčioja galvą į priekį ir atgal. Tai padeda jiems geriau fokusuoti vaizdą ir išlaikyti pusiausvyrą. Maisto ieško nardydami (gali panerti į 1–2 metrų gylį). Prieš panerdami jie dažnai atlieka nedidelį „šuoliuką“ virš vandens, kad gautų pagreitį. Kyla sunkiai. Norėdamas pakilti, laukys turi ilgai bėgti vandens paviršiumi, garsiai plodamas sparnais ir kojomis. Tai vieni agresyviausių vandens paukščių. Veisimosi metu patinai aršiai gina savo teritoriją – jie plaukia link įsibrovėlio ištiesę kaklą, taškydami vandenį, o prireikus kaunasi naudodami stiprias kojas.  Lizdą krauna tarp augalų, visai prie vandens. Deda 7-9 kiaušinius, kurie šviesiai pilki ir išmarginti taškeliais. Peri patelė ir patinas 21-23 dienas. Išveda vieną vadą. Nors vasarą gyvena poromis, rudenį ir žiemą susiburia į didelius, tūkstantinius būrius. Lietuvoje aptinkamas kovo – lapkričio mėn.

     Perėjimo arealas driekiasi nuo Vakarų Europos per vidutinio klimato juostą iki pat Tolimųjų Rytų (Japonijos, Kinijos, Korėjos). Sutinkamas Šiaurės Afrikoje ir vietomis į pietus nuo Sacharos. Gyvena Australijoje, Tasmanijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Naujojoje Gvinėjoje. Šiaurinių regionų populiacijos yra migruojančios ir žiemoti traukia į pietus (Pietų Aziją, Indoneziją, Šiaurės Afriką), o pietinių ir vidutinių platumų paukščiai dažnai būna sėslūs.