Vakarinis kanarinis driežas (Gallotia galloti) yra tikrųjų driežų (Lacertidae) šeimos roplių rūšis. Kanarų salų endemikas.

     Suaugę individai (su uodega) dažniausiai siekia 20–25 cm, kartais iki 30 cm. Kūno ilgis nuo snukio iki kloakos yra apie 8–14 cm. Patinai yra pastebimai stambesni, sunkesni ir raumeningesni už pateles. Patinų galva yra didelė, plati, su stipriai išreikštais žandikaulių raumenimis. Patelių galva yra siauresnė ir proporcingai mažesnė. Uodega ilga, tvirta, gebanti nulūžti pavojaus atveju ir vėliau ataugti. Pasižymi stipriu lytiniu dimorfizmu. Patinų spalva varijuoja nuo tamsiai pilkos ir rudos iki anglies juodumo. Ryškiausias bruožas – intensyviai mėlynos arba žydros dėmės ant kūno šonų. Poravimosi sezono metu patinų gerklė ir žandikaulių apačia nusidažo ryškia, neonine mėlyna spalva. Patelių spalvose dominuoja šviesiai ruda, pilka arba alyvinė spalva. Ant nugaros ir šonų turi išilgines šviesias juostas arba taškuotus raštus. Neturi ryškių mėlynų gerklės dėmių. Jaunikliai labai panašūs į pateles. Turi ryškius išilginius dryžius, padedančius pasislėpti sausoje žolėje ir akmenyse. Galvą dengia dideli, simetriškai išsidėstę raginiai skydeliai, būdingi visiems tikriesiems driežams (Lacertidae). Nugaros žvynai smulkūs, grūdėti, nežymiai briaunoti. Pilvo skydeliai dideli, kvadratiniai, išsidėstę tvarkingomis išilginėmis eilėmis (dažniausiai 10–12 eilių), kas apsaugo pilvą šliaužiant aštriais vulkaniniais akmenimis. 

     Tai itin plastiška rūšis, užimanti beveik visas prieinamas ekologines nišas – nuo jūros lygio iki aukštikalnių. Pagrindinė jų aplinka yra uolėtos, atviros ir sausos vietovės (sukulentų krūmynai, lavos laukai). Čia gausu plyšių, kuriuose jie slepiasi nuo plėšrūnų ir nakties šalčio. Jie aptinkami nuo pat vandenyno pakrantės iki Teidės ugnikalnio šlaitų, virš 3000 metrų aukščio virš jūros lygio, kur žiemą gali iškristi sniegas. Aukštikalnėse gyvenantys driežai žiemą praleidžia žiemos įmigyje. Rūšis puikiai prisitaikė prie žmogaus kaimynystės. Jie gausiai apgyvendina vynuogynus, bananų plantacijas, akmenines tvoras, šiukšlynus ir turistų lankomas poilsiavietes, kur ieško maisto likučių. Didžiąją ryto dalį jie praleidžia šildydamiesi ant saulės įkaitintų vulkaninių akmenų, kad pakeltų kūno temperatūrą iki aktyviam gyvenimui reikalingų 35-39°C. Sezoninis veisimasis prasideda pavasarį (balandžio–birželio mėn.). Patinai agresyviai gina savo teritoriją ir demonstruoja ryškią mėlyną gerklę. Patelės vėliau iškasa duobutę minkštoje dirvoje ar smėlyje ir padeda 3–6 kiaušinius. Priklausomai nuo temperatūros, jaunikliai išsirita po 2–3 mėnesių. Jaunikliai dažniausiai yra plėšrūs ir minta vabzdžiais. Suaugę driežai evoliucionavo į visavalgius / žolėdžius, nes salose trūksta gyvūninio maisto. Jie turi specializuotą ilgą akląją žarną, kurioje mikroflora padeda suvirškinti celiuliozę. Jie sėkmingai minta endeminiais Kanarų augalais. Gamtoje šie driežai gali išgyventi iki 10–15 metų.

     Paplitę Tenerifės ir La Palmos salose.