Juodakaklis naras (Gavia arctica) yra narinių (Gaviiformes) būrio paukštis. 

     Dydis 27-33 cm, svoris – 2000-3000 g. Skiriamasis požymis – kaklo priekis juodas. Galva ir kaklo viršus pilki. Nugarinė pusė juoda, išmarginta didelėmis baltomis dėmėmis. Kaklo ir pagurklio šonuose išilginės juodai baltos juostelės. Kūno šonai juodi, o pilvinė pusė balta. Snapas pilkai juodas. Kojos žalsvai juodos. Žiemą nugarinė pusė juodai rusva. Apatinė pusė nuo gerklės balta.

     Veisimosi metu pasirenka didelius, gilius ir skaidrius gėlo vandens ežerus, dažniausiai apsuptus miškų ar pelkių. Svarbiausia sąlyga – ramybė ir minimalus žmogaus trikdymas, todėl jie dažnai aptinkami atokiose, sunkiai prieinamose vietose. Žiemojimui paukščiai persikelia į jūrų pakrantes, kur vanduo neužšąla. Jie laikosi užuovėjose, įlankose ar prie upių žiočių. Migracijos metu gali sustoti pailsėti dideliuose vidaus vandens telkiniuose ar tvenkiniuose. Lizdus krauna ant paties vandens telkinio kranto, salelėse ar plūduriuojančios augalijos, nes sausuma juda labai nevikriai. Dažniausiai deda 2 kiaušinius. Inkubacija trunka apie 4 savaites. Nors išsirita du jaunikliai, dažnai išgyvena tik vienas stipriausias paukštis. Jaunikliai skraidyti pradeda maždaug po dviejų mėnesių, o lytiškai subręsta 2–3 metų. Tai specializuotas ichtiofagas (žuviaėdis). Pagrindinį racioną sudaro nedidelės žuvys, tačiau progai pasitaikius minta ir vėžiagyviais, moliuskais ar vandens vabzdžiais. Medžioja nardydamas – po vandeniu gali išbūti apie minutę ir panerti į daugiau nei 6 metrų gylį. Lietuvoje aptinkamas balandžio – spalio mėn.

     Rūšis paplitusi visoje šiaurinėje Eurazijoje – nuo Skandinavijos ir Škotijos vakaruose iki Ramiojo vandenyno pakrančių rytuose. Taip pat peri pačiuose Aliaskos vakaruose. Migruoja į neužšąlančias Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų pakrantes bei šiaurės rytų Atlanto ir Ramiojo vandenyno priekrantes. Lietuvoje ši rūšis pasiekia savo pietinę arealo ribą ir yra itin reta.