Snaputiečiai (Geraniales) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės erškėčiažiedžių (Rosidae) poklasio augalų eilė. 

     Šios eilės augalai dažniausiai yra žolės arba puskrūmiai. Lapai dažniausiai yra pražanginiai, paprasti, skiautėti arba suskaldyti. Lapalakščio pagrinde beveik visada išauga poriniai prielapiai. Augalai gausiai apaugę liaukiniais plaukeliais, skiriančiais eterinius aliejus. Žiedynai dažniausiai būna skėčio arba dvistypio žiedyno formos. Dvilyčiai žiedai yra taisyklingi, rečiau dvisimetriški, penkiaskilčiai. Taurelę sudaro penki laisvi arba pamate suaugę taurėlapiai. Vainiklapiai yra penki, laisvi, dažnai ryškių spalvų su gyslomis. Kuokelių ratą sudaro penki arba dešimt dvejomis eilėmis išsidėsčiusių kuokelių. Viršutinė mezginė subrandina pailgą, snapo formos, savaime atsiveriantį skeltavaisį. 

     Snaputiečių eilės augalai pasižymi dideliu ekologiniu plastiškumu ir yra paplitę visame pasaulyje, tačiau skirtingos gentys renkasi savitus biotopus. Geranium (snapučio) genties augalai dažniausiai auga vidutinių platumų mezofilinėse pievose, šviesiuose miškuose, miško pamiškėse, kirtavietėse bei krūmynuose. Jie mėgsta derlingą, drėgną, bet laidų dirvožemį. Pelargonium (pelargonijos) genties augalai natūraliai evoliucionavo Pietų Afrikoje (Kapo floristinėje srityje). Jų biotopas – aridinių (sausringų) sričių savanos, uolėti kalnų šlaitai ir pusdykumės, kur dirvožemis yra smėlingas ir greitai džiūstantis. Erodium (dalgučio) genties rūšys dažnai sutinkamos kaip antropogeninių buveinių augalai – pakelėse, dykvietėse, pasėlių laukuose kaip piktžolės, kur dominuoja sausi, lengvi dirvožemiai. Eilėje dominuoja daugiametės žolės su storais šakniastiebiais, padedančiais išgyventi nepalankius periodus. Šiltesnio klimato zonose sutinkami puskrūmiai bei sukulentiniai augalai, kaupiantys vandenį mėsinguose stiebuose. Tai vabzdžių apdulkinami augalai. Žiedlapiai turi ryškias gyslas – „nektaro gaires“, kurios ultravioletinėje šviesoje rodo kelią kamanėms, bitėms ir drugiams link nektarinių. Biologiškai unikaliausia savybė yra savaiminis sėklų išsviedimas. Vaisiui džiūstant, piestelės liestukai veikia kaip spyruoklės. Jos staiga susisuka į spiralę ir jėga išmeta vienasėklius vaisiukus tolyn nuo motininio augalo. Dalgučio (Erodium) vaisiukų snapeliai reaguoja į drėgmės pokyčius. Aplinkai džiūstant ir drėkstant, uodegėlė sukasi kaip grąžtas ir įsriegia sėklą giliau į dirvą. Liaukinių plaukelių išskiriami eteriniai aliejai (pvz., geraniolis) atlieka svarbią biologinę funkciją – saugo augalą nuo žolėdžių gyvūnų ir vabzdžių bei mažina vandens garinimą per karščius. 

     Snaputiečių eilės augalai yra paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Didžiausia šių augalų įvairovė aptinkama Pietų pusrutulyje, ypač Pietų Afrikos savanose bei Pietų Amerikos Andų kalnuose.