Smulkusis sprindytis (Gymnoscelis rufifasciata) yra sprindžių (Geometridae) šeimos drugys. 

     Tai smulkus naktinis drugys, kurio išskleistų sparnų plotis siekia 13–19 mm. Priekinių sparnų pagrindinė spalva yra labai kintanti, varijuojanti nuo šviesiai iki tamsiai rusvos ar rausvai rudos. Svarbiausias diagnostinis požymis – dvi tamsios, ryškios skersinės juostos, einančios per priekinius sparnus, kurios yra išryškėjančios netoli kostalinio (priekinio) krašto. Šviesios submarginalinės linijos vidiniame pakraštyje matomos smulkios juodos dėmės bei dvi charakteringos tamsios žymės netoli sparno viršūnės. Užpakaliniai sparnai yra šviesiai pilki, su tamsesnėmis skersinėmis linijomis ir maža juoda taškine dėmele viduryje. Drugiui tupint, sparnai laikomi plokščiai išskleisti, todėl užpakalinių sparnų apatinė dalis kyšo iš po priekinių. Ant pilvelio pirmųjų segmentų viršutinės pusės aiškiai matomas tamsus skersinis raištis. Šios rūšies vikšrai užauga iki 17 mm ilgio, o jų kūnas yra palyginti trumpas ir storėjantis vidurinėje dalyje. Vikšrų spalvinis polimorfizmas yra labai stiprus, todėl jų odos spalva varijuoja nuo gelsvai žalios iki rausvos ar tamsiai rudos. Ant vikšro nugaros ryškėja tamsių rombų arba trikampių formos raštų seka, o jo galva yra vienodai gelsvai ruda. 

     Randamas retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, miško aikštelėse, pamiškėse, krūmynuose, sausose pievose, upių slėniuose bei viržynuose. Drugys itin dažnas kultūriniame kraštovaizdyje – miesto parkuose, soduose, skveruose, gyvatvorėse ir priemiesčių zonose. Europos klimato zonoje šis sprindytis per metus išvysto dvi arba tris generacijas. Suaugėliai skraido nuo ankstyvo pavasario (kovo–balandžio mėn.) iki pat rudens pradžios (rugsėjo mėn.). Suaugėliai yra naktiniai vabzdžiai. Labai aktyviai skrendanda į dirbtinius šviesos šaltinius (šviesos gaudykles) bei masalus. Dieną jie ilsisi ant medžių kamienų, sienų ar tarp tankios augalijos, kur dėl savo slepiančio rašto lieka nepastebimi. Vikšrai yra polifagai, tačiau turi išskirtinį bruožą – jie dažniausiai maitinasi ne lapais, o įvairių augalų žiedais, žiedpumpuriais ir nesubrendusiais vaisiais. Tarp maistinių augalų yra viržiai (Calluna vulgaris), raganės (Clematis), eglūnai (Tamarix), dygliakrūmiai (Ulex), ožekšniai, o gausiose miesto buveinėse – įvairūs dekoratyviniai sodo augalai. Patelės kiaušinėlius deda tiesiai ant maistinių augalų žiedynų. Vikšrai vystosi greitai, o baigę maitintis virsta lėliukėmis. Rūšis žiemoja lėliukės stadijoje tarp nukritusių lapų, augalų likučių arba viršutiniame dirvos sluoksnyje. 

     Drugys aptinkamas visoje Europoje (nuo Pirėnų pusiasalio iki Uralo kalnų), Viduriniuose Rytuose bei vidutinio klimato Azijos juostoje iki pat Centrinės Azijos. Rūšis gausi Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje (pvz., Maroke, Alžyre) bei Atlanto vandenyno salose – Kanaruose ir Madeiroje. Šiaurėje paplitimo riba siekia Skandinaviją, tačiau drugys negyvena Tolimojoje Šiaurėje (pvz., Laplandijoje ar šiaurinėje Švedijos ir Norvegijos dalyse) dėl per šalto klimato. Lietuvoje smulkusis sprindytis yra vietinė, įprasta ir plačiai paplitusi rūšis.