Halcyon smyrnensis - Raudonsnapis halcionas

     Raudonsnapis halcionas (Halcyon smyrnensis) yra tulžinių (Alcedinidae) šeimos paukštis.

     Tai vidutinio dydžio tulžys, kurio ilgis siekia 27–28 cm. Suaugęs paukštis sveria apie 70–110 gramų. Išskleistų sparnų plotis svyruoja tarp 40–43 cm. Galva, kaklo šonai ir pilvas yra sodrios kaštoninės (rudos) spalvos. Per gerklę ir krūtinę eina ryškiai balta dėmė, kuri yra pagrindinis rūšies atpažinimo bruožas. Nugara ir uodega yra švytinčios turkio ar neoninės mėlynos spalvos. Skrydžio metu ant sparnų išryškėja didelės baltos dėmės, kontrastuojančios su juodomis ir mėlynomis plunksnomis. Snapas labai masyvus, ilgas ir ryškiai raudonas. Jis skirtas sugriebti įvairų grobį – nuo žuvų iki stambių vabzdžių ar graužikų. Akys tamsiai rudos. Kojos trumpos, taip pat ryškiai raudonos spalvos. Patinai ir patelės išvaizda beveik nesiskiria. Jaunikliai yra kiek blankesnių spalvų, jų snapas gali būti tamsesnis, o ant krūtinės plunksnų kartais matomi pilkšvi krašteliai.

     Raudonsnapis halcionas iš kitų tulžių išsiskiria tuo, kad nėra griežtai priklausomas nuo vandens telkinių. Ši rūšis aptinkama kultūriniuose kraštovaizdžiuose, parkuose, dideliuose soduose, pamiškėse, pievose, upių ie ežerų pakrantėse, palei kanalus, ryžių laukuose ir mangrovėse. Dažnai matomas kaimo vietovėse ar net miestų pakraščiuose, kur tupėjimui naudoja elektros laidus, tvoras ar stulpus. Paprastai sutinkamas žemumose, tačiau kai kuriuose regionuose gali pakilti iki 2000 metrų virš jūros lygio. Lizdus rausia stačiuose upių šlaituose, grioviuose arba kelio pylimuose. Tunelis būna apie 50–150 cm ilgio, gale praplatėjantis į lizdo kamerą. Patelė padeda 4–7 baltus, apvalius kiaušinius. Abu tėvai peri kiaušinius (apie 18–20 dienų) ir kartu maitina jauniklius. Tai sėslus paukštis, kuris aktyviai gina savo teritoriją. Poros paprastai laikosi kartu ištisus metus. Labai triukšmingas. Jų skardus, „juoką“ primenantis kvietimas dažnai girdimas dar prieš pamatant patį paukštį. Tai universalus plėšrūnas. Nors moka nardyti ir gaudyti žuvį, didžiąją dalį maisto sudaro sausumos gyviai: stambūs vabzdžiai (žiogai, vabalai), driežai, varlės, graužikai, o kartais net gyvatės ar maži paukščiai. Grobį stebi iš aukštai tupėdamas ant apžvalgos aikštelės.

     Tai plačiai paplitusi rūšis, kurios arealas apima didžiąją dalį pietų Azijos ir dalį Vidurio Rytų. Šis paukštis aptinkamas milžiniškoje teritorijoje, besitęsiančioje nuo Viduržemio jūros rytinės pakrantės iki pat Tolimųjų Rytų.