Viduržeminis gekonas (Hemidactylus turcicus) yra gekoninių (Gekkonidae) šeimos roplys. 

     Suaugę individai paprastai pasiekia 10–13 cm ilgį (nuo snukio iki uodegos galo), nors kai kuriais atvejais gali užaugti iki 15 cm. Nugara padengta smulkiais grūdeliais ir ryškiais, iškilusiais gumbeliais, išsidėsčiusiais 14–16 išilginių eilių. Šie gumbeliai suteikia driežui „karpuotą“ išvaizdą, kuri padeda jį atskirti nuo panašių rūšių. Kūnas dažnai yra beveik permatomas, šviesiai rausvas, gelsvas arba pilkšvas su tamsiomis, netaisyklingomis dėmėmis. Pilvas yra šviesus, lygus ir pusiau skaidrus. Akys didelės, be judančių vokų, apsaugotos skaidria plėvele. Vyzdžiai yra vertikalūs (elipsės formos), pritaikyti matyti tamsoje. Snukis suapvalintas, maždaug tokio pat ilgio kaip atstumas nuo akies iki ausies angos. Lotyniškas pavadinimas Hemidactylus (iš graikų k. hemi – pusė, daktylos – pirštas) nurodo į pėdų sandarą: po pirštais esančios lipnios plokštelės yra perskirtos per vidurį ir nesiekia pirštų galiukų. Kiekvienas pirštas turi aštrų nagą, padedantį laipioti šiurkščiais paviršiais. Uodega cilindriška, šiek tiek suplota, taip pat padengta 6–8 eilėmis aštrių gumbelių. Dažnai išmarginta tamsesniais skersiniais žiedais. Gekonas gali numesti uodegą pajutęs pavojų; ataugusi uodega paprastai būna lygesnė ir be ryškių gumbelių. 

     Šie gekonai yra sinantropinė rūšis. Gyvena uolėtose vietovėse, skardžiuose, urvuose, medžių kamienuose ir krūmynuose. Taip pat mėgsta gyventi šalia žmogaus ant senų pastatų sienų, mūro plyšiuose, rūsiuose, kapinėse bei soduose. Jie ypač mėgsta vertikalius paviršius šalia lauko šviestuvų, kurie naktį pritraukia jų grobį. Pirmenybę teikia šiltoms ir sausoms vietoms, tačiau yra stebėtinai atsparūs vėsesniam klimatui (gali išgyventi temperatūrai nukritus gerokai žemiau jų optimumo). Tai  naktiniai gyvūnai. Didžiausias jų aktyvumas paprastai stebimas apie 2 valandą nakties. Dieną jie praleidžia pasislėpę tamsiuose plyšiuose. Skirtingai nei daugelis kitų driežų, šie gekonai gali skleisti garsus – specifinį aukšto tono čirpimą ar spragsėjimą, dažniausiai skirtą teritorijos gynybai ar bendravimui su gentainiais. Patelė deda kietu lukštu dengtus kiaušinius (dažniausiai po 2 vnt.) į plyšius, po akmenimis ar net šiukšlių krūvose. Patelės per sezoną gali padėti kelias dėtis. Minta naktiniais drugiais, svirpliais, tarakonais, vorais ir kitais smulkiais bestuburiais. Pastebėta, kad aukščiau ant sienų medžiojantys gekonai dažniau ėda skraidančius vabzdžius, o žemiau esantys – ropinėjančius. Gamtoje paprastai gyvena apie 4–9 metus. Lytinę brandą pasiekia per 2–3 metus.

     Natūraliai paplitęs Pietų Europoje (Ispanija, Italija (įskaitant salas), Graikija, Balkanų šalys), Turkijoje, Šiaurės Afrikoje (nuo Maroko iki Egipto bei pietų kryptimi iki Somalio), Viduriniuose Rytuose, Arabijos pusiasalyje, Irake, Irane bei dalyje Indijos ir Pakistano. Dėl žmogaus veiklos (transportavimo su kroviniais, augalais) šie gekonai paplito kituose žemynuose: JAV pietinėse valstijose, Meksikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Europoje (už natūralaus arealo ribų).