Kanarinis bugienis (Ilex canariensis) yra  bugieninių (Aquifoliaceae) šeimos visžalis augalas, endeminė rūšis, natūraliai paplitusi Kanaruose ir Madeiroje. 

    Šis augalas auga kaip tankus krūmas arba nedidelis medis. Palankiomis miško sąlygomis šis medis gali išaugti nuo 6,5 iki 10 ar net daugiau metrų aukščio. Augalo kamienas yra tiesus, o jo žievė pasižymi lygia tekstūra ir šviesiai pilka spalva. Lapai yra paprastieji, tamsiai žali, ovalios arba elipsiškos formos ir išsidėstę pražangiai. Lapų lakštai yra odiški, blizgūs, o jų ilgis paprastai siekia nuo 5 iki 9 cm. Jaunų ūglių lapų kraštai būna dygliuoti, tačiau suaugusių šakų lapai tampa visiškai lygūs. Maži, taisyklingos formos žiedai yra baltos spalvos ir turi keturis arba penkis vainiklapius. Apdulkinti moteriški žiedai subrandina rutuliškas, mėsingas, maždaug 1 centimetro skersmens uogas. Sunokusios uogos nusidažo ryškiai raudona arba tamsia spalva ir ilgai išlieka ant šakų.   

     Ši rūšis yra esminis ir itin būdingas laurų miškų elementas. Augalas natūraliai paplitęs 500–1200 metrų aukštyje virš jūros lygio esančiuose kalnų šlaituose. Klesti ten, kur nuolat pučia šiaurės rytų pasatai. Jiems reikalinga nuolatinė, itin aukšta oro drėgmė, kurią dažnai užtikrina kalnus gaubiantys rūkai ir švelni temperatūra ištisus metus. Be laurų miškų, šis bugienis taip pat aptinkamas drėgnuose giliuose kanjonuose / tarpekliuose, sumedėjusių erikinių šviesiuose miškuose bei drėgnose vietinių pušynų zonose. Augalas yra dvinamis, vyriškieji ir moteriškieji žiedai vystosi ant visiškai skirtingų medžių. Smulkūs, balti žiedai pražysta pavasarį (dažniausiai balandžio–birželio mėnesiais). Juos apdulkina vabzdžiai, daugiausia bitės. Apvalios, apie 1 cm skersmens uogos ant moteriškų medžių pradeda bręsti spalio mėnesį ir išlieka visą žiemą. Jos nusidažo ryškiai raudonai ir tarnauja kaip maistas vietiniams miško paukščiams (ypač endeminiams laurų miškų balandžiams), kurie vėliau išnešioja sėklas ir taip padeda augalui plisti. Medis pasižymi puikia regeneracine savybe – aplink pagrindinį kamieną iš šaknų jis dažnai išleidžia stiprias pamatines atžalas, padedančias augalui atsinaujinti.