Eurazinė grąžiagalvė (Jynx torquilla) yra geninių (Picidae) šeimos paukščių rūšis. Nors priklauso geniams, ji nekala medžių.

     Ji kiek didesnės už žvirblį. Kūno ilgis apie 16–17 cm, sparnų ilgis 25–27 cm. Svoris svyruoja nuo 30 iki 50 gramų. Grąžiagalvė turi vieną geriausių maskuočių paukščių pasaulyje. Vyrauja pilkšvai ruda, rusva ir gelsva spalvos. Visas kūnas išmargintas smulkiais juodais ir rudais brūkšneliais bei dėmelėmis, primenančiais medžio žievės raštą.
 Per viršugalvį, sprandą ir nugarą driekiasi ryškesnė tamsiai ruda juosta. Patinas ir patelė atrodo identiškai. Skirtingai nei kitų genių, grąžiagalvės snapas yra trumpas, silpnas ir smailus. Jis netinkamas kalti medieną, todėl uoksų ji pati nesigamina. Liežuvis labai ilgas, lipnus ir lankstus, skirtas „meškerioti“ skruzdėles iš jų landų. Kaklas ypač lankstus (gali pasukti galvą beveik 180 laipsnių kampu), todėl pavojaus metu ji gali raitytis tarsi gyvatė.  Kojos turi geniniams paukščiams būdingą zigodaktilinę kojų struktūrą (du pirštai nukreipti į priekį, du – atgal), kas padeda gerai laikytis ant šakų. Skirtingai nei tikrųjų genių, jos uodegos plunksnos yra minkštos ir apvalios. Ji negali jomis atsiremti į kamieną kopdama į viršų, todėl dažniau tupi ant šakų horizontaliai arba laiką leidžia ant žemės. 

     Aptinkama lapuočių arba mišriuose miškuose, bet rečiau pušynuose. Kadangi daugiausiai minta skruzdėlėmis, o jauniklius daugiausiai maitina jų kokonais, tad svarbus faktorius – skruzdėlių gausa ten kur renkasi lizdavietes. Eurazinės grąžiagalvės apsigyvena nedideliuose miškeliuose, pamiškėse ir medynuose palei aikšteles, kur yra senų medžių, bei mėgsta senus ekstensyviai naudojamus sodus, gausiai apželdintas sodybas, arba senas kapines ir parkus. Peri uoksuose, bet kadangi pačios jų išsikalti negali, todėl naudojasi senais genių uoksais, taip pat kiaušinius deda į medžių dreves arba inkiluose. Eurazinės grąžiagalvės pradeda perėti tik tada, kai daugelis uoksų, drevių ar inkilų jau būna užimti, todėl dažnai puola jau užimtas lizdavietes, uoksus ir inkilus, išmeta kitų paukščių kiaušinius. Lizdo nekrauna, kiaušinius deda ant uokso puvenų, seno lizdo ar išvyto paukščio lizdo liekanų. Dėtyje būna apie 10 kiaušinių, Deda dažniausiai 7-10 kiaušinių. Kai tik patelė pradeda perėti, patinas nustoja giedoti. Perėjimas trunka apie 12-14 dienų, daugiausia peri patelė. Jaunikliai išsirita ne vienu metu, lizde išbūna 18-22 dienas. Juos maitina abu porelės nariai. Eurazinės grąžiagalvės per metus išveda vieną jauniklių vadą. Maisto ieško ant žemės, kaišiodamos ilgą liežuvį į kiekvieną pasitaikiusią skylę. Daugiausia minta skruzdėlėmis, jų lėliukėmis ir kokonais. 

     Perėjimo arealas driekiasi nuo Atlanto vandenyno pakrančių (Portugalija, Ispanija) per visą Europą ir Aziją (pietų Sibirą, Vidurinę Aziją) iki pat Ramiojo vandenyno pakrančių (Japonija, Sachalinas, pietų Kinija). Šiaurėje pasiekia poliarinį ratą. Tai migruojanti rūšis (išskyrus populiacijas Šiaurės Afrikoje ir kai kuriose Viduržemio jūros dalyse). Žiemoti skrenda į tropinę Afriką (į pietus nuo Sacharos, Sahelio zoną), Indijos pusiasalį bei Pietryčių Aziją. Lietuvoje grąžiagalvė yra įprastas, bet netolygiai paplitęs paukštis.