Vikrusis driežas (Lacerta agilis) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, tikrųjų driežų (Lacertidae) šeimos roplių rūšis. 

     Tai stambiausias Lietuvos driežas, kurio bendras ilgis su uodega siekia 17–20 cm, rečiau iki 25–30 cm. Pačio kūno ilgis (be uodegos) yra apie 9–11 cm. Kūnas storokas, raumeningas ir tvirtas. Galva palyginti stambi, aukšta, su trumpu ir buku snukiu. Kojos trumpokos, bet pritaikytos vikriam judėjimui. Uodega ilga (apie 12–18 cm), ties pagrindu stora, smailėjanti. Jai būdinga autotomija – pavojui iškilus, driežas gali ją numesti, o vėliau ji atauga. Šiai rūšiai būdingi ryškūs išvaizdos skirtumai tarp patinų ir patelių. Patinų nugara paprastai rusva ar pilkšva su tamsiomis dėmėmis. Poravimosi metu (pavasarį) kūno šonai, kaklas ir pilvo kraštai tampa ryškiai žali ar net smaragdiniai. Pilvas yra žalsvas arba geltonai žalias su smulkiais tamsiais taškeliais. Patelių spalvos kuklesnės – vyrauja rusvi, pilkšvi ar gelsvai rusvi tonai. Pilvas šviesus, balkšvas, gelsvas arba šviesiai pilkas, paprastai be dėmių. Jaunikliai rausvai pilki, išilgai nugaros turi dvi tamsias juosteles su šviesiais centrais. Per nugaros vidurį eina tamsi juosta, sudaryta iš netaisyklingų dėmių eilių. Kūno šonuose matomos tamsios dėmės su šviesiais (baltais) centrais, vadinamos ocelėmis. Nugaros žvyneliai smulkūs, su ryškiomis briaunelėmis, o pilvo žvynai didesni, išsidėstę taisyklingomis eilėmis. 

     Gyvena pamiškėse, miško aikštelėse, retuose pušynuose, sausuose, žolėtuose šlaituose ir pylimuose (pavyzdžiui, geležinkelio sankasose), viržynuose ir kopose (pajūrio zonoje). Būtinas smėlingas, lengvas dirvožemis, kuriame patelės galėtų iškasti duobutes kiaušiniams dėti. Taip pat turi būti ne tik atvirų plotų šildymuisi, bet ir tankios augalijos (žolių kerų, krūmokšnių), kur driežai galėtų pasislėpti nuo plėšrūnų. Tai dieninis roplys, aktyvus nuo balandžio iki rugsėjo. Didžiąją dienos dalį praleidžia šildydamasis saulėje (ant akmenų, kelmų ar smėlio), kad palaikytų kūno temperatūrą. Nuo rugsėjo pabaigos ar spalio iki kovo–balandžio mėnesio žiemoja urveliuose, po šaknimis ar akmenimis, giliau įsikasę į žemę. Skirtingai nei gyvavedis driežas, vikrusis driežas deda kiaušinius. Poravimosi sezonas vyksta balandį–gegužę. Gegužės–birželio mėnesiais patelė į smėlį ar purią dirvą padeda 5–14 kiaušinių. Jaunikliai išsirita po maždaug 60 dienų (liepos–rugpjūčio mėn.). Aktyvus medžiotojas. Minta įvairiais vabzdžiais (vabalais, žiogais), vorais, kirmėlėmis bei kitais smulkiais bestuburiais. 

     Vikrieji driežai savaime paplitę vakarinėje Eurazijos vidutinių platumų klimato juostos dalyje. Arealas driekiasi nuo Anglijos pietinės pakrantės ir Prancūzijos iki Baikalo ežero Rusijoje, šiaurės vakarų Mongolijos ir šiaurės vakarų Kinijos. Šiaurinė riba siekia Pietų Skandinaviją (Norvegiją, Švediją), pietų Kareliją, o pietinė - Šiaurinę Graikiją, Kaukazą, Armėniją, šiaurės rytų Turkiją ir Kirgiziją (Isyk Kulio ežero apylinkes). Lietuvoje vikrieji driežai dažni, bet gausiausi pietryčių, rečiausi vidurio Lietuvoje.