Sidabrinis kiras (Larus argentatus) yra kirinių (Laridae) šeimos paukštis, kuris išvaizda panašus į paprastąjį kirą, bet už jį žymiai didesnis, dar skiriasi ir snapo bei kojų spalva. 

     Kūno ilgis 54–66 cm, sveria 1–1,8 kg. Išskleistų sparnų ilgis sekia apie 130–150 cm. Nugara ir sparnų viršutinė dalis yra šviesiai pilkos spalvos (vadinama mantija). Galva, kaklas, uodega ir visa apatinė kūno dalis – visiškai baltos.Sparnų galai juodi su ryškiomis baltomis dėmėmis („veidrodėliais“). Tupint šios dėmės yra gerai matomos ir padeda atskirti rūšį nuo kitų kirų. Snapas tvirtas, geltonas, su ryškia raudona dėme apatinėje dalyje (posnapyje). Akių rainelė šviesiai geltona. Kojos pilkai rožinės arba kūno spalvos. Sidabriniai kirai galutinį suaugusio paukščio apdarą įgauna tik ketvirtaisiais gyvenimo metais. Jaunikliai 1-ieji metų išmarginti rudomis ir pilkšvomis dėmėmis, snapas beveik juodas. Antrais-trečiais metais margumas pamažu nyksta, nugara pradeda pilkėti, snapas tampa rožinis su juodu galu. Išoriškai patinai ir patelės atrodo beveik vienodai, tačiau patinai paprastai yra šiek tiek stambesni ir turi masyvesnį snapą. 

     Sidabriniai kirai aptinkami jūrų ir vandenynų pakrantėse, uostuose, tačiau vis dažniau įsikuria ir prie vidaus vandenų – didelių ežerų, upių, tvenkinių. Natūralioje gamtoje lizdus krauna ant uolėtų pakrančių, salose, smėlėtuose paplūdimiuose ar netoli pelkių. Šie paukščiai puikiai prisitaikė prie žmogaus kaimynystės. Jie dažnai peri miestuose ant pastatų stogų, maitinasi sąvartynuose, turgavietėse ar parkuose. Peri kolonijomis (kartais siekiančiomis tūkstančius porų) arba pavieniui. Lizdą krauna ant žemės ar stogų iš žolių, samanų, plunksnų. Deda 2–3 kiaušinius. Abu tėvai peri apie 28–30 dienų. Jaunikliai yra pūkuoti ir lizdą palieka po kelių dienų, tačiau tėvai juos maitina dar 5–6 savaites, kol šie išmoksta skraidyti. Mitybos racioną sudaro žuvys, vėžiagyviai, moliuskai, kiti smulkūs gyvūnai, kiaušiniai bei paukščių jaunikliai. Taip pat jie aktyviai maitinasi žmonių paliktomis maisto atliekomis. Turi specialias druskos liaukas virš akių, kurios leidžia jiems gerti sūrų jūros vandenį, perteklinę druską pašalinant per šnerves. Gamtoje gali gyventi 12–20 metų, o kai kurie individai pasiekia net 30 metų amžių.

     Rūšis paplitusi visoje Šiaurės Europoje, Skandinavijoje, Baltijos šalyse bei Šiaurės Amerikoje. Europoje išskiriami du pagrindiniai porūšiai: L. a. argenteus – peri Islandijoje, Britų salose ir Vakarų Europos pakrantėse. L. a. argentatus (nominalus porūšis) – paplitęs Šiaurės rytų Europoje, įskaitant Skandinaviją ir Baltijos jūros regioną. Šiaurinių regionų populiacijos yra migruojančios – žiemą jos traukia į pietvakarius link Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrančių. Vakarų Europos paukščiai dažniau yra sėslūs. Lietuvoje sidabrinis kiras yra įprastas paukštis, čia jis peri, žiemoja bei gausiai aptinkamas per migraciją.