Balnuotasis kiras (Larus marinus) yra kirinių (Laridae) šeimos gana plėšrus paukštis. Tai didžiausias pasaulio kiras.

     Šis kiras savo dydžiu beveik prilygsta žąsiai. Kūno ilgis 61–79 cm. Sveria 1,3–2,3 kg (patinai vidutiniškai sunkesni už pateles). Sparnų ilgis 144–170 cm. Suaugusio paukščio galva, kaklas ir visa apatinė kūno dalis yra sniego baltumo. Nugara ir viršutinė sparnų dalis yra tamsiai pilka arba beveik juoda. Sparnų galai juodi su ryškiomis baltomis dėmėmis (vadinamaisiais „veidrodėliais“). Snapas masyvus, ryškiai geltonas, su raudona dėme ant posnapio galo. Visų amžiaus paukščių kojos yra blyškiai rausvos arba mėsos spalvos (tai svarbus skiriamasis bruožas nuo silkinio kiro, kurio kojos geltonos). Akys geltonos, su plonu raudonu žiedu aplink akies obuolį. Jaunikliai subręsta ir suaugusiems būdingą apdarą įgauna tik per ketverius metus. Pirmaisiais metais plunksnos yra rusvos, tankiai išmargintos šviesiomis ir tamsiomis dėmelėmis („languotos“). Snapas beveik visiškai juodas. Antraisiais-trečiaisiais metais apdaras pamažu šviesėja, ant nugaros pradeda ryškėti pirmosios tamsios (pilkai juodos) plunksnos. Ketvirtaisiais metais paukštis įgauna galutinę suaugusiojo išvaizdą. 

     Balnuotasis kiras yra tipinis pakrančių gyventojas, tačiau jo pasirinkimas gana platus. Veisimosi metu mėgsta uolėtas ir smėlingas vandenynų bei jūrų pakrantes, salas, estuarijas. Gali perėti ir žemyno gilumoje – prie didelių ežerų ar neeksploatuojamuose durpynuose. Žiemojimo ir migracijos metu paukščiai dažnai aptinkami atviroje jūroje (iki 150 km nuo kranto), uostuose, žvejybos vietose bei prie didelių upių. Peri pavieniui arba nedidelėse kolonijose, dažnai kartu su sidabriniais kirais. Lizdas sukamas ant žemės – tai sekli duobutė, išklota žole, samanomis ar dumbliais. Deda 3 kiaušinius. Perėjimas trunka apie 27 dienas. Jaunikliai skraidyti pradeda maždaug po 7–8 savaičių. Tai visaėdis ir itin plėšrus paukštis. Jis ne tik maitinasi žuvimi, bestuburiais ar maita, bet ir aktyviai medžioja kitus paukščius (pvz., malkas, alkas), plėšia jų kiaušinius bei jauniklius. Dažnai atima grobį iš kitų paukščių arba lankosi sąvartynuose. Tai ilgaamžiai paukščiai, gamtoje galintys išgyventi virš 20 metų (užfiksuotas rekordas siekia net 27 metus).

     Ši rūšis aptinkama abiejose Šiaurės Atlanto pusėse. Peri Šiaurės Amerikos rytinėje pakrantėje (nuo Labradoro iki Šiaurės Karolinos), Grenlandijos pietuose, Islandijoje, Farerų salose, Svalbarde ir Europos šiaurės vakarinėse pakrantėse. Europoje perimvietės tęsiasi nuo Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos iki Skandinavijos, Baltijos šalių šiaurinės dalies (Estijos) ir Rusijos šiaurės vakarų (Baltoji jūra). Žiemą paukščiai pasitraukia šiek tiek piečiau. Europoje jie pasiekia Portugalijos ir Ispanijos pakrantes, o Amerikoje – Karibų jūros regioną. Šiaurinės populiacijos (pvz., iš Norvegijos ar Rusijos) yra labiau linkusios migruoti, o pietinės dažnai būna sėslios. Traukimo metu aptinkamas Lietuvos pajūryje.