Daržinė akmenlindė (Lithobius melanops) yra akmenlindžių (Lithobiidae) šeimos lūpakojų (Chilopoda) šimtakojų rūšis.

     Lyginant su paprastąja akmenlinde (Lithobius forficatus), ši rūšis yra smulkesnė. Suaugusio individo kūno ilgis siekia nuo 11 iki 17 mm. Kūnas yra blyškiai rudos, gelsvai rudos arba kaštoninės spalvos, o išilgai nugaros vidurio dažnai driekiasi neryški tamsesnė juosta. Antenos yra palyginti ilgos (sudaro apie dvi penktąsias kūno ilgio) ir susideda iš 32–44 smulkių narelių. Galvos šonuose yra po 10–13 paprastųjų akelių (ocelli), išsidėsčiusių kekėmis, o pati paskutinė akelė yra pastebimai didesnė už kitas. Patikimam rūšies nustatymui zoologai naudoja mikroskopą: 9, 11 ir 13 nugaros skydeliai (tergitai) turi aiškias, atgal nukreiptas trikampes išaugas. Žandikojų pamatinės plokštelės priekinis kraštas turi po du stambius chitininius dantukus abiejose pusėse. Paskutinės (15-osios) kojų poros nagelis yra dvigubas (šalia didžiojo nagelio yra mažas papildomas). 

     Skirtingai nuo daugelio kitų akmenlindžių, Lithobius melanops toleruoja sausesnes buveines. Dėl šios priežasties jie dažnai aptinkami ne tik drėgnoje miško paklotėje, bet ir sausose kalvose, viržynuose, kopose, po sausa medžių žieve, ant akmeninių sienų, soduose bei kapinėse. Tai naktinis plėšrūnas. Minta smulkiais dirvožemio ir paklotės bestuburiais: kolembolomis, erkėmis, mažais sliekais, vorais bei vabzdžių lervomis. Grobį paralyžiuoja žandikojų nuodais, kurie žmogui jokio pavojaus nekelia. Kaip ir kitų akmenlindžių, patinų ir patelių lytinis kontaktas yra netiesioginis. Patinas ant substrato palieka spermos maišelį (spermatoforą), o patelė jį suranda ir pakelia naudodama savo kūno gale esančias gonopodijas. Patelė deda pavienius kiaušinius tiesiai į dirvą arba paklotę. Kad apsaugotų kiaušinius nuo plėšrūnų bei išdžiūvimo, ji kiekvieną iš jų kruopščiai apvolioja gleivėmis ir žemės kruopelėmis, padarydama juos praktiškai nepastebimus aplinkoje. Iš kiaušinių išsiritusios lervos turi tik septynias poras judėjimo kojų. Papildomi kūno segmentai ir likusios kojų poros išauga palaipsniui, gyvūnui periodiškai neriantis. 

     Ši rūšis yra kosmopolitinė – natūraliai paplitusi visoje Europoje (nuo Islandijos iki Ukrainos ir Rusijos), Šiaurės Afrikoje, o su prekyba introdukuota Šiaurės bei Pietų Amerikoje. Tai viena iš Lietuvoje registruotų akmenlindžių rūšių. Nors vidiniuose šalies rajonuose ji aptinkama rečiau (užleidžia vietą didesnei paprastajai akmenlindei), ji yra labai dažna Lietuvos pajūrio regione, pavyzdžiui, Kuršių nerijos miškuose, kur randa sau puikias sąlygas smėlingame dirvožemyje ir po pušų žieve.