Paprastoji ūdra (Lutra lutra) yra kiauninių (Mustelidae) šeimos plėšrus žinduolis. 

     Kūno ilgis siekia 55–80 cm, uodegos – 28–46 cm. Suaugę patinai sveria apie 9,5 kg, patelės – apie 6,5 kg (maksimalus svoris gali pasiekti 11 kg). Turi aptakų, ištįsusį ir lankstų liemenį, trumpas kojas bei stiprią, raumeningą, smailėjančią uodegą, kuri vandenyje atlieka vairo funkciją. Švelnus, tamsiai rudas kailis (papilvė sidabriška) pasižymi ypatingu tankumu – viename kvadratiniame centimetre yra iki 70 tūkst. vilnaplaukių. Ši struktūra sulaiko oro sluoksnį ir neleidžia vandeniui pasiekti odos, taip apsaugodama nuo hipotermijos. Kojų pirštai sujungti plaukiojamosiomis plėvėmis. Nardant ausų landos ir šnervės automatiškai užsidaro. Drumstame vandenyje grobį padeda pajusti itin jautrūs ūsai (vibrisai). 

     Ūdros gyvena prie įvairiausių gėlo vandens telkinių – natūralių, sraunių upių, upelių, ežerų, tvenkinių, pelkių bei melioracijos kanalų. Labiausiai jos mėgsta vidutinio dydžio upes, kurios žiemą visiškai neužšąla. Šiuolaikiniame kraštovaizdyje bebrų patvenktos vietos tapo vienu svarbiausių ūdrų biotopų komponentų. Bebrų veikla sukuria idealias sąlygas žuvims bei varliagyviams veistis, o tai užtikrina gausią maisto bazę ūdroms. Nors rūšis vadinama gėlavande, ūdros gali gyventi ir sūriame vandenyje – jūros pakrantėse bei estuarijose, tačiau joms vis tiek būtina netoliese turėti priėjimą prie gėlo vandens, kad galėtų nusiplauti druską nuo kailio. Ūdroms gyvybiškai reikalingi medžiais (ypač seni beržai, juodalksniai), krūmais ir nendrynais apaugę krantai. Medžių šaknų sistemos, išvartos ir natūralios nišos krantuose tarnauja kaip saugios slėptuvės bei vietos veisimosi urvams įrengti. Ūdros yra pavieniai ir teritoriniai gyvūnai, aktyviausi prieblandoje bei naktį. Vienas patinas gali valdyti ir išmatomis žymėti net 16 km ar ilgesnę upės atkarpą. Tai specializuoti mėsėdžiai. Mitybos pagrindą sudaro žuvys, tačiau jos taip pat gaudo varliagyvius, vėžiagyvius, vandens paukščius bei smulkius graužikus. Dėl greitos medžiagų apykaitos jos privalo nuolat maitintis. Nėštumas trunka apie 60 dienų, o vadoje dažniausiai būna 2–3 jaunikliai, kuriais rūpinasi tik patelė. Kitaip nei kai kuriems kitiems kiauniniams, joms embrioninė diapauzė nėra griežtai būtina, todėl jaunikliai gali gimti įvairiais metų laikais. 

     Rūšis natūraliai gyvena visoje Eurazijoje bei Šiaurės Afrikoje. Nors daugelyje Vakarų Europos šalių XX amžiuje populiacija drastiškai sumažėjo dėl vandens taršos (pesticidų) ir medžioklės, Lietuvoje situacija yra labai gera.