Girinis siūlaūsis (Meconema thalassinum) yra žiogų šeimos (Tettigoniidae), siūlaūsinių (Meconematinae) pošeimio vabzdys.

     Nedidelis ir grakštus, kūno ilgis siekia 11–15 mm. Visas kūnas yra šviesiai žalios, beveik pastelinės spalvos, kuri puikiai maskuoja tarp lapų. Išilgai priešnugarėlės dažnai matoma siaura, gelsva arba rusva juostelė su dviem tamsesniais taškeliais. Antenos yra nepaprastai ilgos, siūliškos, gali būti 3–4 kartus ilgesnės už kūną. Jos padeda orientuotis tamsoje tarp šakų. Akys nedidelės, iššokusios, gelsvai žalsvos spalvos. Tiek patinėliai, tiek patelės turi pilnai išsivysčiusius sparnus, kurie dengia pilvelį ir šiek tiek jį viršija. Sparnai yra skaidrūs, šviesiai žali, su ryškiu gyslotumu. Nors jie skraido retai, sparnai leidžia jiems lengvai sklandyti nuo šakos ant šakos. Kojos ilgos ir plonos. Užpakalinės kojos, kaip ir visų žiogų, yra šokamosios, tačiau palyginti su kitomis rūšimis, jos atrodo trapesnės. Pėdos prisitaikiusios tvirtai laikytis už lygių lapų paviršių. Patelės pilvelio gale turi ilgą, kardą primenančią kiaušdėtę, kuri yra šiek tiek išlenkta į viršų (apie 8–10 mm ilgio). Patinėliai pilvelio gale turi pora ilgų, išlenktų ataugų (cerkų), kurios svarbios poruojantis.

     Visas šios rūšies gyvenimo ciklas yra glaudžiai susijęs su medžiais ir krūmais. Labiausiai mėgsta ąžuolynus, bukynus ir skroblynus. Ąžuolas (Quercus) yra jų mėgstamiausias medis. Dažnai įsikuria ir senuose parkuose, soduose, gyvatvorėse ar net miesto želdynuose, jei ten yra senų, lapingų medžių. Didžiąją laiko dalį praleidžia aukštai medžių lajose, todėl pamatyti juos ant žemės ar žemų žolių galima tik atsitiktinai (pvz., po stipraus vėjo ar audros). Dienos metu jie slepiasi prisiglaudę prie apatinės lapo pusės, kur dėl savo spalvos tampa beveik nematomi. Patelės kiaušinėlius deda į žievės plyšius arba medienos minkštimą, kur jie žiemoja. Ši rūšis yra plėšri, medžioja smulkius vabzdžius, pavyzdžiui, amarus, lapgraužių lervas ar kitus bestuburius. Natūraliai paplitęs Europoje, tačiau buvo introdukuotas ir į Šiaurės Ameriką.  

     Šis vabzdys gali tapti kirmėlės-parazito Spinochordodes tellinii šeimininku, kuris pakeičia žiogo elgseną, priverčia jausti potraukį vandeniui. Būtent vandenyje parazitas užbaigia savo gyvenimo ciklą.