Didysis dančiasnapis (Mergus merganser) yra žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (5 (Rs) kategorija – atkurtos rūšys)

     Tai stambus paukštis. Kūno ilgis siekia 58–72 cm, svoris – nuo 0,9 iki 2,1 kg. Patinai paprastai yra šiek tiek stambesni už pateles. Kūnas ilgas, aptakus, pritaikytas nardymui. Skrydyje paukštis atrodo labai tiesus, galva, kaklas ir kūnas sudaro vieną liniją. Kojos ryškiai raudonos arba oranžinės, išsidėsčiusios toli kūno gale. Tai leidžia paukščiui galingai irtis po vandeniu, tačiau sausumoje dėl tokios anatomijos jis juda nerangiai, laikydamas kūną beveik vertikaliai. Snapas ilgas, siauras, ryškiai raudonas (su tamsesne viršutine dalimi). Svarbiausias bruožas – pjūkliški raginiai danteliai snapo kraštuose ir kietas „nagelis“ gale, leidžiantis tvirtai išlaikyti slidžią žuvį. Patelė turi ryškų, „pūkuotą“ rudo atspalvio kuodą pakaušyje. Patino veisimosi metu galvos plunksnos prigludusios, todėl galva atrodo lygi ir apvali, be akivaizdaus kuodo. Veisimosi metu patino galva juoda su sodriu žaliu metalo blizgesiu. Kūno šonai ir krūtinė balti, dažnai su švelniu rausvu (lašišos spalvos) atspalviu, kuris atsiranda dėl maiste esančių karotenoidų. Nugara juoda. Patelė visais metų laikais pilka, su ryškiai ruda galva. Tarp rudo kaklo ir baltos krūtinės matoma labai ryški, aiški riba (tai pagrindinis bruožas, skiriantis ją nuo vidutinio dančiasnapio). Po veisimosi sezono (liepą–spalį) patinai numeta puošnias plunksnas ir tampa panašūs į pateles, tačiau išlaiko didesnes baltas dėmes sparnuose. Jaunikliai panašūs į pateles, tačiau jų spalvos ne tokios kontrastingos, o snapas ir kojos pilkšvesni.

     Didysis dančiasnapis gyvena skaidriuose, žuvinguose ežeruose su smėlėtu ar akmenuotu dugnu, srauniuose, vidutinio dydžio ir didelėse upėse (Lietuvoje ypač mėgsta Nemuną, Nerį, Merkį). Pakrantės turi būti su brandžiais miškais ar parkais prie pat vandens, kur yra senų, drevėtų medžių. Vengia labai užžėlusių, drumstų, pelkėtų ežerų, nes ten jam sunku vizualiai susekti grobį. Žiemoja neužšąlančiuose upių ruožuose, eketėse dideliuose ežeruose arba Baltijos jūros priekrantėje. Lytiškai subręsta 2-aisiais gyvenimo metais. Skirtingai nei daugelis ančių, tai yra uoksinis paukštis. Peri senų medžių (paprastai juodalksnių, ąžuolų, pušų) uoksuose, kurie yra netoli vandens. Puikiai užima jiems iškeltus inkilus. Dedama 8–12 gelsvų kiaušinių. Peri tik patelė apie 30–32 dienas. Jaunikliai vos vienos ar dviejų dienų sulaukę šoka iš uokso (kartais iš kelių metrų aukščio) ir seka motiną į vandenį. Jie iškart moka plaukti ir nardyti, o motina juos saugo, kol šie užauga. Tai aktyvus medžiotojas. Nardydamas po vandeniu jis mato grobį ir jį vejasi, naudodamas galingas kojas. Gali panerti į kelių metrų gylį ir po vandeniu išbūti iki 30–60 sekundžių.

     Holarktinė rūšis. Paplitusi Europa nuo Islandijos ir Britų salų iki Skandinavijos, Baltijos šalių bei centrinės Europos kalnų. Azijoje aptinkama šiaurinėje Rusijos dalyje, Sibire, Kamčiatkoje, šiaurės Kinijoje ir Japonijoje. Šiaurės Amerikoje paplitusi Kanadoje ir didelėje JAV dalyje (nuo Aliaskos iki Niujorko valstijos). Lietuvoje didysis dančiasnapis aptinkamas visame krašte.