Tariamasis narcizas (Narcissus pseudonarcissus) yra smidriečių (Asparagales) eilės, amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalų rūšis.

     Daugiametis svogūninis augalas. Svogūnas kiaušiniškos formos, skersmuo siekia 2–3 cm, o ilgis – apie 3–5 cm. Jį dengia blyškiai rudos, membraninės luobelės. Augalas turi susitraukiančias šaknis, kurios padeda svogūnui išlikti tinkamame gylyje arba „įsitraukti“ giliau į dirvą. Iš svogūno išauga 3–6 pamatiniai lapai. Jie yra linijiški (siauri, lygiagrečiais kraštais), plokšti, 12–45 cm ilgio ir 5–15 mm pločio. Lapų spalva – melsvai žalia. Žiedkotis - tai belapis, stačias, šiek tiek suplotas stiebas su dviem briaunomis, užaugantis iki 20–50 cm aukščio. Žiedas pavienis, kiek pasviręs į šoną. Prieš pražystant jį saugo sausas, popieriškas apvalkalas (braktėja). Apyžiedis susideda iš 6 gelsvų ar baltų apyžiedžio lapelių, kurie pamatinėje dalyje suauga į 1,5–2 cm ilgio vamzdelį. Karūnėlė trimitinė, 2–4,5 cm ilgio (dažnai tokio pat ilgio kaip apyžiedžio lapeliai arba ilgesnė). Ji paprastai yra sodresnės geltonos spalvos nei išoriniai lapeliai. Karūnėlės kraštas dažnai banguotas arba karbuotas. Vaisius tai sausa, triskiltė dėžutė (kapsulė), kurioje sunoksta daug smulkių, juodų, rutuliškų sėklų. 

     Aptinkamas šviesiuose lapuočių (ąžuolynų, uosynų) miškuose, kur pavasarį, kol medžiai dar nesulapoję, žemę pasiekia daug saulės šviesos. Mėgsta drėgnas, rūgštokas, vidutinio derlingumo pievas ir ganyklas. Gali augti krūmynuose, ant upių krantų, uolėtose vietose iki 1500 m aukščio virš jūros lygio. Lietuvoje (nors tai nėra savaiminė rūšis) dažnai sutinkamas senose sodybose, gėlynuose, o kartais „pabėga“ į gamtą ir natūralizuojasi apleistose vietose ar miško pakraščiuose. Augalas dauginasi dviem būdais. Žiedus apdulkina ankstyvą pavasarį nubudę vabzdžiai (pvz., kamanės). Sudygus sėkloms, prireikia 5–7 metų, kol augalas pirmą kartą pražysta. Šalia motininio svogūno formuojasi dukteriniai svogūnėliai, todėl laikui bėgant susidaro tankūs kerai. Tai efemeroidas – jo aktyvi vegetacija vyksta trumpai (pavasarį), o didžiąją metų dalį jis praleidžia ramybės būsenoje svogūno pavidalu. Augalas yra labai atsparus šalčiui ir gali ištverti iki –20 °C temperatūrą. Įdomu tai, kad šio narcizo fitoeno sintazės (psy) genas buvo panaudotas kuriant „auksinius ryžius“, siekiant padidinti vitamino A pirmtakų kiekį grūduose. 

     Natūralus arealas driekiasi nuo Ispanijos ir Portugalijos vakaruose iki Vokietijos rytuose ir Anglijos bei Velso šiaurėje. Dėl populiarumo sodininkystėje ši rūšis išplito ir natūralizavosi daugelyje kitų regionų. Europoje paplitęs Balkanuose, Kaukaze, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir net Suomijoje. Šiaurės Amerikoje (Kanadoje, rytinėje JAV dalyje), Australijoje, Naujojoje Zelandijoje bei Folklando salose. Tai viena iš trijų dažniausiai auginamų narcizų rūšių mūsų šalyje.