Geltonskruostis žaltys (Natrix natrix) yra nenuodingas žaltinių (Colubridae) šeimos roplys. 

     Suaugę žalčiai paprastai užauga iki 1 metro, tačiau patelės gali pasiekti net 1,5 metro ar didesnį ilgį. Kūnas lieknas, galva aiškiai atskirta nuo kaklo. Charakteringos pusmėnulio formos dėmės galvos gale. Dažniausiai jos yra geltonos arba oranžinės, rečiau – balkšvos. Vyzdžiai apvalūs (skirtingai nei angių, kurių vyzdžiai vertikalūs). Viršutinėje lūpoje paprastai yra 7 supralabialiniai žvynai. Nugaros žvynai yra su briaunelėmis, todėl oda atrodo šiurkštesnė, ne tokia lygi kaip kitų rūšių žalčių. Žvynai išsidėstę 17–23 eilėmis. Nugaroje dominuoja pilka, alyvinė, ruda arba tamsiai žalia spalva. Gali būti matomos smulkios juodos dėmelės. Pasitaiko ir visiškai juodų (melanistinių) individų. Pilvas šviesus (baltas arba gelsvas) su netaisyklingais juodais kvadratais ar dėmėmis, kurios kiekvienam individui yra unikalios. Žalčiai turi smulkius, atgal nulinkusius dantukus (dvi eilės viršutiniame žandikaulyje, viena – apatiniame), pritaikytus slidžiam grobiui, pavyzdžiui, varlėms, laikyti. Patelės yra gerokai didesnės ir stambesnės už patinus, tačiau patinų uodegos proporcingai ilgesnės. 

     Žaltys renkasi vietas, kuriose gausu drėgmės ir galimybių šildytis saulėje. Tai ir ežerų, upių, tvenkinių pakraščiai, šlapžemės, pelkės, pamiškės, laukymės, drėgni lapuočių miškai. Noriai gyvena ir šalia žmogaus: sodybose, soduose, komposto ir mėšlo krūvose (ypač svarbios dauginimuisi). Žiemoja po medžių šaknimis, akmenų krūvose, graužikų urvuose ar šieno stirtose, kur temperatūra nenukrenta žemiau nulio. Dieninis gyvūnas, didžiąją laiko dalį praleidžiantis medžiodamas arba kaitindamasis saulėje. Žaltys neturi nuodų, todėl ginasi išskirdamas smirdantį skystį iš kloakos arba apsimesdamas negyvu. Poravimasis vyksta balandžio–gegužės mėnesiais, po žiemos įmygio. Birželio–liepos mėnesiais patelė deda nuo 10 iki 40 (kartais daugiau) odiškų kiaušinių. Juos padeda į yrančias lapų, komposto ar mėšlo krūvas, kuriose išsiskirianti šiluma palaiko reikiamą temperatūrą. Jaunikliai išsirita po 6–10 savaičių. Minta varliagyviais, jų buožgalviais, kartais driežais, mažomis žuvytėmis ir smulkiais paukščiais ir žinduoliais. 

     Paplitęs beveik visoje Europoje – nuo Pirėnų pusiasalio vakaruose iki Uralo kalnų rytuose. Šiaurinė riba siekia vidurio Skandinaviją ir Suomiją, o pietuose paplitęs iki pat Viduržemio jūros. Arealas driekiasi per Turkiją, Kaukazą, Vidurinę Aziją iki pat Baikalo ežero rytuose ir Mongolijos. Aptinkamas šiaurės vakarų Afrikoje (Magrebo regione), nors kai kuriose klasifikacijose tenykštės populiacijos dabar priskiriamos giminingoms rūšims (pvz., Natrix astreptophora). Lietuvoje gana dažnas.