Nomisia yra plokščiapilvinių (Gnaphosidae) šeimai priklausanti vorų gentis, kuri jungia apie 40 pasaulyje aprašytų rūšių. 

     Šios genties vorų galvakrutinė yra kiaušinio formos, pastebimai susiaurėjanti priekinėje dalyje ties akių sritimi. Galvakrutinės paviršius paprastai būna tamsiai rausvai rudas arba juodas, padengtas tankiais, prigludusiais baltais plaukeliais ir ilgais juodais šereliais. Jų pilvelis yra pailgas, ovalus ir tankiai apaugęs trumpais plaukeliais, kurie gyvam vorui suteikia aksominį blizgesį. Ant pilvelio viršutinės pusės dažnai išryškėja šviesesnių plaukelių sudarytas raštas, išsidėstęs išilgai kūno ašies. Užpakalinės vidurinės akys yra netaisyklingos, ovalios arba inksto formos ir glaudžiai prisišliejusios viena prie kitos. Šios genties atstovų cheliceros yra stiprios, vidutinio dydžio, o jų vidiniame krašte paprastai būna du nedideli dantukai. Visi trys kojų dubenėliai yra panašaus ilgio, o pačios kojos pritaikytos staigiems šuoliams bei greitam bėgimui smėliu. Kojų blauzdos ir priešletenėlės yra ginkluotos spygliukais, padedančiais vorui sugriebti ir išlaikyti besipriešinantį grobį. Patinėlių pedipalpai pasižymi specifine, trumpa ir aštria blauzdos atauga, kuri yra svarbus požymis nustatant rūšį. Patelių lytinė plokštelė (epigina) turi gilią centrinę įdubą ir išreikštus šoninius kraštus, apsaugančius vidinius lytinius takus. 

     Nomisia genties vorai yra prisitaikę gyventi išskirtinai sausose, karštose ir saulėtose sausumos ekosistemose. Europoje, Afrikoje bei Azijoje šie vorai aptinkami specifiniuose biotopuose. Pajūrio ir žemyno kopose mėgsta purų, saulės įkaitintą smėlį su reta augalija. Sausose, karštose pievose ir stepėse gyvena teritorijose, kur vyrauja žemažolė augalija ir atviri dirvožemio plotai. Uolėtuose šlaituose ir uolynuose slepiasi po įkaitusiais akmenimis, uolų plyšiuose bei skaldos sankaupose. Viduržemio jūros krūmynuose dažnai sutinkami atvirose, saulėtose miško laukymėse ar retuose krūmynuose. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Pietų Afrikoje paplitusi Nomisia varia, sėkmingai kolonizuoja medvilnės plantacijas ir pistacijų sodus. Tai tipiški naktiniai gyvūnai, kurie aktyviai veiklai pabunda tik nusileidus saulei. Dienos karštį vorai praleidžia absoliučioje ramybėje, pasislėpę po akmenimis ar augalų liekanomis suverptuose storasieniuose, maišo formos šilkiniuose kokonuose. Jie nenaudoja gaudomųjų voratinklių. Grobį persekioja ir puola bėgdami žemės paviršiumi, pasikliaudami savo greičiu ir jėga. Europoje gyvenanti tipinė rūšis Nomisia exornata pasižymi tuo, kad jos mitybos racione didelę dalį sudaro skruzdėlės, kurias daugelis kitų vorų vengia pulti dėl jų gynybinės rūgšties ir bendruomeninio puolimo. Aktyviausias poravimosi periodas prasideda pavasarį ir tęsiasi per visą vasarą. Patelės kiaušinėlius sudeda į tvirtus, plokščius šilkinius maišelius, kuriuos uoliai saugo savo slėptuvėse po akmenimis, kol išsirita jaunikliai. 

     Viduržemio jūros regionas yra pagrindinis šios genties įvairovės centras Europoje. Šie vorai yra itin dažni Pietų Europos šalyse (Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje), Šiaurės Afrikoje (Alžyre, Tunise, Maroke) bei Artimuosiuose Rytuose. Šiauriausia šių vorų paplitimo riba Europoje pasiekia tik Vidurio Europos regionus (pavyzdžiui, dalį Vokietijos, Čekijos ar Slovakijos), kur jie renkasi išskirtinai šiltas, į pietų pusę atsuktas uolėtas kalvų papėdes. Azijoje genties paplitimo arealas driekiasi per Turkiją, Kaukazo šalis, Vidurinę Aziją (Kazachstaną, Uzbekistaną) iki pat Kinijos sausrų regionų. Nemažai specifinių šios genties rūšių yra aprašytos ir aptinkamos Rytų bei Pietų Afrikos šalyse (pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikoje).