Ophisops elegans - Grakštusis gyvatgalvis

     Grakštusis gyvatgalvis (Ophisops elegans) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, tikrųjų driežų (Lacertidae) šeimos roplių rūšis. 

     Tai smulkus driežas. Atstumas nuo snukio galo iki kloakos (SVL) paprastai siekia 4,5–6 cm. Uodega itin ilga, dažniausiai dvigubai ilgesnė už kūną (apie 10 cm), todėl bendras driežo ilgis gali siekti 15–16 cm. Galva vidutinio dydžio, šiek tiek suplotas viršugalvis. Galvos skydeliai (plokštelės) yra lygūs arba šiek tiek grublėti. Pagrindinis morfologinis požymis yra „Gyvatės akys“. Apatinis ir viršutinis vokai yra suaugę ir sudaro skaidrią nejudančią membraną („akinius“), todėl driežas nemirksi. Nugaros žvynai yra rombiški, persidengiantys ir turi ryškias briauneles, dėl kurių driežas atrodo „šiurkštus“. Viduryje kūno paprastai yra 28–44 išilginės žvynų eilės. Skirtingai nei daugelis kitų tikrųjų driežų, Ophisops elegans neturi ryškios odos klostės (apykaklės) ant kaklo arba ji yra labai neryški. Nugara alyvinės, rudos ar bronzinės spalvos su keturiomis šviesiomis juostomis, einančiomis išilgai kūno. Tarp juostų gali būti tamsių dėmių. Pilvas būna balto arba šviesiai pilkšvo atspalvio. Poravimosi sezono metu patinų spalvos tampa ryškesnės – pagurklis ir šonai gali nusidažyti geltonai, žalsvai ar net melsvai. Patinų galvos paprastai yra proporcingai didesnės nei patelių.

     Gyvena stepėse, sausose lygumose, uolėtuose šlaituose su reta augalija, krūmynuose ir dirbamuose laukuose. Mėgsta kietą, molingą ar akmenuotą dirvožemį, kuriame lengvai randa plyšių pasislėpti. Aptinkami nuo jūros lygio iki 2000 metrų aukščio kalnuose. Slėptuvėms naudojasi apleistais graužikų urvais, plyšiais žemėje, akmenų krūvomis ar žemais krūmokšniais (pvz., kadagiais). Tai dieninis ir itin judrus driežas. Jis pasikliauja greitu bėgimu – pajutęs pavojų, staigiai neria į artimiausią krūmą ar plyšį. Aktyviai šildosi saulėje, kad pasiektų optimalią kūno temperatūrą (apie 32–34 °C). Kai kuriuose regionuose (pvz., Bulgarijoje) stebimas netgi žieminis aktyvumas šiltomis dienomis. Patelės per sezoną gali padėti 2–3 dėtis, kurių kiekvieną sudaro 1–5 kiaušiniai. Veisimosi sezonas trunka nuo pavasario iki rudens pradžios. Maitinasi įvairiais smulkiais nariuotakojais: vabalais, vorais, skruzdėlėmis, musėmis ir jų lervomis. 

     Plačiai paplitusi rūšis Pietryčių Europoje (Bulgarijoje, Graikijoje), Vakarų Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Ryčiausia riba siekia Pakistaną ir šiaurės vakarų Indiją.