Paprastoji nendrinukė siuvėja (Orthotomus sutorius) yra nedidelis giesmininkas, priklausantis cistikolinių (Cisticolidae) šeimai. Šis paukštis labiausiai išgarsėjo dėl savo unikalaus gebėjimo „siūti“ lizdą. 

     Tai itin mažas paukštis, kurio ilgis siekia 10–14 cm, o svoris svyruoja nuo 6 iki 10 gramų. Nugara ir sparnai yra sodrios alyvinės-žalios spalvos, kuri puikiai tinka maskuotei tarp augalų. Krūtinė ir pilvas yra kreminės baltos arba gelsvos spalvos. Išskirtinis bruožas – rūdžių spalvos (kaštoninis) viršugalvis ir kakta. Skruostai paprastai šviesūs.
Giedant abiejų lyčių paukščiams ant kaklo šonų išryškėja tamsios dėmės, kurias suformuoja pigmentuota oda. Snapas ilgas, aštrus ir šiek tiek į apačią lenktas snapas tarnauja kaip adata lapams pradurti bei vabzdžiams gaudyti. Uodega dažniausiai laikoma pakelta į viršų (panašiai kaip karetaitės). Veisimosi sezono metu patinų centrinės uodegos plunksnos pailgėja. Kojos stiprios, dažniausiai rožinio atspalvio. Išoriškai patinai ir patelės atrodo beveik identiškai. 

     Ši rūšis pasižymi dideliu lankstumu pasirenkant buveinę. Mėgstamos vietos yra sodininkystės ūkiai, miesto parkai, privatūs sodai, krūmynai, pamiškės ir mangrovės. Vengia tankių, gilių miškų, aukštikalnių ir dykumų. Dažnai sutinkami visai šalia gyvenamųjų namų, vazoninių augalų ar vijoklių, dengiančių terasas. Itin energingi, nerimastingi ir judrūs paukščiai, kurie nuolat šokinėja tarp šakų ieškodami maisto. Nors jie yra drąsūs šalia žmonių, dažnai lieka nepastebėti dėl savo polinkio slapstytis tankioje augalijoje. Dažniausiai pastebimi pavieniui arba poromis. Poros dažnai sudaro ilgalaikius ryšius ir visus metus laikosi toje pačioje teritorijoje. Skraido silpnai ir tik nedideliais atstumais tarp krūmų, skrydžio metu jų uodega dažnai trūkčioja. Ne veisimosi sezono metu nakvoja vieni ant plonų šakelių, o veisimosi metu – poromis, kartais net suspausdami jauniklį tarp savęs.  Lizdui sukti parenkami vienas ar keli dideli, gyvi, prie šakos tvirtai besilaikantys lapai (pvz., mango, fikuso ar hibisko). Aštriu snapu paukštis lapo kraštuose pradurta eilę skylučių. Naudodama „siūlus“ – voratinklius, augalų pūkus ar kokonų šilką – patelė perveria juos per skyles. Galuose suformuojami savotiški mazgai (sustorėjimai), kurie neleidžia siūlui išsprūsti. Susiūtame „maišelyje“ įrengiamas minkštas vidinis sluoksnis iš plonų šaknelių, žolės ir plunksnų. Paprastai padedami 3–4 kiaušiniai. Jie gali būti melsvai žali arba rausvi, išmarginti rudomis dėmelėmis. Perėjimas trunka apie 12 dienų. Peri tik patelė, o patinas ją saugo ir maitina. Jauniklius maitina abu tėvai. Jaunikliai lizdą palieka labai greitai – maždaug po 10–14 dienų. Minta smulkiais vabzdžiais, jų lervomis, vabalais, musėmis, vorais ir termitais.Taip pat geria gėlių nektarą (ypač mangų ar šilkmedžių), dėl ko jų galvos kartais nusidažo geltonomis žiedadulkėmis. Retkarčiais lesa smulkius vaisius, uogas ar sėklas. 

     Plačiai paplitęs visoje Azijoje – nuo Indijos iki Kinijos ir Pietryčių Azijos.