Naminė avis (Ovis aries) yra porakanopių (Artiodactyla) būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas. Tai yra vienas seniausių ir ekonomiškai svarbiausių žmogaus prijaukintų porakanopių žinduolių. Ši rūšis priklauso ožkų ir avių pošeimiui (Caprinae). Šiuolaikiniai genetiniai tyrimai įrodė, kad visos naminės avys kyla iš azijinio muflono (Ovis gmelini, senesnėje literatūroje dažnai vadinto Ovis orientalis). Ši avis domestikuota maždaug prieš 10 500–11 000 metų (apie 9000 m. pr. m. e.) Artimuosiuose Rytuose (vadinamajame derlingajame pusmėnulyje – teritorijoje, apimančioje šiuolaikinę Turkiją, Iraną, Iraką ir Siriją). Prijaukinimas vyko keliomis bangomis, iš kurių pirmosios avys buvo auginamos tik mėsai ir odai, o vėliau – vilnai ir pienui. Pasaulyje iš viso yra nuo 500 iki 1000 skirtingų avių veislių. 

     Tai vidutinio dydžio, tvirto sudėjimo porakanopis žinduolis, kurio kūno masė, priklausomai nuo veislės, svyruoja nuo 40 iki 160 kilogramų. Liemuo yra gilus ir pailgas, o nugaros linija dažniausiai tiesi arba su nežymiu pakilimu strėnų srityje. Galva nedidelė, su tiesiu arba šiek tiek išgaubtu snukiu ir judriomis, į šonus ar žemyn nukreiptomis ausimis. Ragų buvimas priklauso nuo lyties ir veislės: daugelio veislių avinai turi stambius, spirale susisukusius ragus su skersinėmis briaunomis, o avys dažniausiai yra beragės arba turi tik trumpas ragų užuomazgas. Burnoje nėra viršutinių kandžių, juos atstoja kieta kramtomoji pagalvėlė, o gilus tarpas (diastema) skiria priekinius dantis nuo masyvių, augalinį maistą smulkinančių krūminių dantų. Kaklas yra vidutinio ilgio, raumeningas ir pereina į plačią, gerai išvystytą krūtinės ląstą. Galūnės grakščios, plonos, tačiau labai tvirtos, užsibaigiančios dviem pagrindiniais pirštais, kuriuos dengia keratininės kanopos. Tarpupirščiuose gyvūnai turi specifines odos liaukas, išskiriančias kvapnų sekretą, kuris padeda bandos nariams sekti vieniems kitus ganykloje. Patelės pilvo apačioje turi kompaktišką tešmenį su dvejais speniais, pritaikytais ėriukų žindymui. Odą dengia unikalus kailis, kurio didžiąją dalį sudaro banguoti, susiviję vilnaplaukiai, suformuojantys tankią, apsauginę vilnos dangą. 

     Naminė avis yra kosmopolitinė rūšis, sėkmingai auginama įvairiausiose klimato zonose, o jos gyvenamoji aplinka yra visiškai pavaldi žmogaus veiklai. Tai natūralios ir kultūrinės ganyklos, stepės, pusdykumės, kalnų šlaitai (subalpinės ir alpinės pievos) bei specializuoti tvartai.
Šie gyvūnai yra labai ištvermingi ir gerai toleruoja sausą klimatą, tačiau yra jautrūs didelei drėgmei ir pelkėtoms vietovėms. Dėl šios priežasties joms netinka šlapynės ar užliejami salpiniai slėniai, nes drėgmė sukelia nagų puvinį ir gadina vilnos kokybę. Kalnuotose vietovėse jos pranašesnės už stambiuosius galvijus, nes lengvai juda stačiais šlaitais.