Paprastoji šarka (Pica pica) yra varninių (Corvidae) šeimos paukštis. Turi 11 porūšių. Tai vieni protingiausių paukščių pasaulyje. Šarkos yra vieninteliai žinomi ne žinduoliai, galintys atpažinti save veidrodyje.

     Kūno ilgis siekia 40–51 cm, tačiau uodega gali sudaryti daugiau nei pusę šio ilgio (apie 20–30 cm). Suaugęs paukštis sveria apie 200–250 gramų. Išskleistų sparnų plotis svyruoja tarp 52–62 cm. Sparnai yra palyginti trumpi ir apvalūs, todėl šarkos skrydis atrodo šiek tiek „sunkus“ ir banguotas. Vyrauja juoda ir balta spalvos. Galva, kaklas, krūtinė ir nugara yra sodriai juodos spalvos su ryškiu metalo blizgesiu. Pilvas ir pečių sritys yra sniego baltumo. Juodosios plunksnos nėra tiesiog juodos – saulės šviesoje sparnai švyti melsvai, o uodega – žalsvai ar purpurine spalva. Uodega yra labai ilga, pakopinė (kraštinės plunksnos trumpesnės už vidurines). Skrydžio metu uodega dažnai išskleidžiama kaip vėduoklė. Snapas stiprus, juodas, pritaikytas visaėdiškam gyvenimo būdui. Kojos tvirtos, taip pat juodos spalvos. Išoriškai patinai ir patelės atrodo beveik identiškai, tačiau patinai paprastai yra šiek tiek didesni ir jų uodegos plunksnos gali būti ilgesnės. Jauniklių spalvos yra blankesnės, juoda spalva neturi tokio stipraus metalo blizgesio, o uodega būna pastebimai trumpesnė nei suaugusių individų.

     Šarkos gali gyventi labai įvairiose buveinėse. Jos vengia tankių miškų masyvų, pirmenybę teikdamos atviroms erdvėms su pavieniais medžiais ar krūmais (laukams, pamiškėms, upių slėniams). Tai vienas dažniausių paukščių šalia žmogaus. Jos gausiai apgyvendina kaimo sodybas, priemiesčius ir net didmiesčių centrus, kur parkuose ar soduose randa puikias sąlygas perėjimui. Dažniausiai gyvena poromis, kurios kartu praleidžia visus metus ir gina savo teritoriją. Nors veisimosi metu yra teritorinės, žiemą ar pasibaigus perėjimo sezonui jos gali burtis į didesnes grupes nakvynei ar bendram maisto ieškojimui. Kupolo formos lizdus krauna aukštai medžiuose arba tankiuose, dažnai spygliuotuose krūmuose (pvz., gudobelėse), kad apsaugotų juos nuo plėšrūnų. Deda 2–8 šviesiai žalsvus su rusvais taškeliais kiaušinius. Peri tik patelė 21–22 dienas. Jaunikliai lizdą palieka po 24–30 dienų. Visaėdės. Minta vabzdžiais, smulkiais graužikais, vaisiais, grūdais, o pavasarį gali plėšti kitų paukščių lizdus (lesti kiaušinius ar jauniklius). Jos taip pat linkusios kaupti maisto atsargas („juodai dienai“). 

     Tai viena plačiausiai paplitusių varninių šeimos paukščių rūšių pasaulyje. Sutinkamos beveik visoje Europoje (išskyrus Islandiją ir kai kurias tolimosios šiaurės sritis) bei didžiojoje Azijos dalyje (nuo Turkijos ir Vidurio Azijos iki Tolimųjų Rytų, Kinijos bei Vietnamo). Nedidelės populiacijos gyvena Maroke, Alžyre ir Tunise. Lietuvoje šarka yra labai dažna, perinti ir žiemojanti rūšis.