Dėmėtoji skraidvarlė (Polypedates maculatus) yra beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, irklakojų skraidvarlių (Rhacophoridae) šeimos varliagyvis. 

     Patelės užauga iki 4,4–8,9 cm, o patinėliai yra kiek mažesni – apie 3,4–5,7 cm ilgio. Kūnas yra pailgas, lieknu juosmeniu. Nugara dažniausiai būna šviesiai ruda, gelsva arba auksinės spalvos su tamsesnėmis dėmėmis. Nuo pat snukučio galo, tiesiai per akį ir didelį apskritą ausies būgnelį, tęsiasi ryški tamsiai ruda juosta. Jei varlė pajuda arba išskečia kojas, jos vidinėje šlaunų pusėje pamatysite ryškiai geltonas dėmes, atskirtas tamsiu tinkleliu (lyg leopardo kailio raštas, tik geltonas). Visi pirštai baigiasi akivaizdžiai paplatėjusiais, apvaliais diskais-pagalvėlėmis, kurios leidžia jai lengvai laipioti vertikaliomis sienomis ar stiklu. 

     Gyvena drėgnuosiuose ir sausuose tropikų bei subtropikų miškuose, krūmynuose, miškingose lygumose šalia upių, ežerų bei pelkių. Ji puikiai jaučiasi agrariniuose kraštovaizdžiuose – ryžių laukuose, vaismedžių plantacijose, kaimo soduose. Tai pusiau urbanizuota rūšis. Ji masiškai apgyvendina didmiesčių parkus, privačių namų kiemus ir pačius pastatus. Sausuoju metų laiku ieškodamos drėgmės medvarlės dažnai įšokinėja į namų vidų per atvirus langus ir apsigyvena vonios kambariuose ar virtuvėse. Tai naktinis, medžiuose gyvenantis gyvūnas. Dieną jos praleidžia nejudėdamos tarp lapų, ant šakų ar pastatų užkabų. Kad neišdžiūtų, varlės išskiria specialų gleivių ir lipidų mišinį, kuriuo išsitrina kūną. Karštomis dienomis jos sugeba pašviesinti odos spalvą, kad atspindėtų saulės spindulius ir vėsintų kūną. Prasidėjus liūčių (musonų) sezonui, patinėliai vakarais pradeda garsiai kurkti. Patinėlis apkabina patelę pažastyse virš vandens telkinio kabančiose šakose ar ant pakrantės akmenų. Prieš padėdama kiaušinėlius, pora iš savo kūno skysčių užpakalinėmis kojomis suplaka standų, baltą putų lizdą. Šis lizdas tvirtinamas prie šakų tiesiai virš vandens. Į lizdą patelė padeda iki 200–850 visiškai baltų kiaušinėlių. Putos apsaugo kiaušinėlius nuo išdžiūvimo ir tiesioginių saulės spindulių. Po kelių dienų kiaušinėliai išsirita, o putų lizdas po truputį skystėja. Išsiritę buožgalviai tiesiog iškrenta iš lizdo žemyn į vandenį, kur tęsia savo vystymąsi apie 50–60 dienų, kol virsta mažomis varlytėmis. Suaugusios varlės yra plėšrios – jos minta įvairiais skraidančiais ir šliaužiančiais vabzdžiais (musėmis, uodais, svirpliais, vabalais). Jos medžioja naktį aktyviai naudodamos savo lipnų, greitai iššaunamą liežuvį. Tuo tarpu vandenyje gyvenantys buožgalviai daugiausia yra augalėdžiai – jie maitinasi mikroskopiniais dumbliais bei vandens augalais. 

     Paplitusi didžiojoje Indijos subkontinento dalyje. Sutinkama beveik visoje Indijoje (centrinėje, pietinėje ir rytinėje dalyse), išskyrus pačias sausiausias dykumas šiaurės vakaruose (pavyzdžiui, Radžastane) ir tam tikrus šiaurės rytų regionus. Šri Lankoje plačiai paplitusi tiek drėgnose, tiek sausose zonose. Nepale ir Butane gyvena šių šalių žemumose bei kalnų papėdėse. Bangladeše sutinkama vakarinėje ir pietinėje šalies dalyse. Mianmare užfiksuotos populiacijos vakarinėje šalies dalyje (Čino ir Magvės regionuose).